|
|
|
KONFLIKTAS tai suvokta dviejų ar daugiau žmonių priešprieša, nesusitarimas, kai viena konflikto pusė trukdo kitai pasiekti jai svarbius tikslus. Konflikte dažniausiai vyksta veiksmai, kurie: • pirma, trukdo kitam žmogui ar grupei pasiekti savo tikslus; • antra, sukelia arba skatina tarpasmeninių santykių įtampą. Mitai apie konfliktus • Mitas "Visi konfliktai yra neigiami". Bet vystymasis taip pat yra konfliktas. • Mitas "Visi konfliktai yra išsprendžiami". Bet yra konfliktų kuriems išspręsti reikia labai daug laiko, tačiau jie taip pat gali būti valdomi. • Mitas "Konfliktų galima išvengti". Ketinimas geras, tačiau gyvenimas perdaug sudėtingas, kad niekada neišsiskirtų tėvų ir vaikų interesai. Konfliktai kyla net tuomet, kai dedamos visos pastangos jiems išvengti. Konfliktų priežastys Paprastai tėvų ir vaikų konfliktus sukelia interesų nesuderinimas. Vienos ar kitos pusės norų patekinimas sukelia kitos suvaržymą. Visa tai lydi abiejų pusių pyktis, susierzinimas, nuoskauda, nusivylimas. Abiejų pusių problemos iškyla vienu metu. Nekonstruktyvus konfliktų sprendimo būdas: laimi tėvai Kai kurie tėvai galvoja, kad geriausia išeitis yra laikytis savo, nes pavojinga suteikti vaikui galimybę pasipriešinti: "atsisės ant galvos". Šios krypties laikymasis pavojingas tuo, kad vaikas yra mokomas siekti savo neatsižvelgiant į kitų norus. Autokratiški tėvai vaikams rodo, kad siekiant savo reikia naudoti jėgos metodus: "Darysi, kaip aš pasakiau". Dar vienas tėvų "laimėjimo" būdas įvairiai įkalbinėjant, įtikinėjant, manipuliuojant išsireikalauti, kad vaikas įvykdytų tėvų norą. Šio spaudimo pavojus yra tas, kad vaikas padaro išvadą: "Mano norai nesvarbūs". Jei vaikai vienu ar kitu būdu yra pastoviai "nugalimi" ir neturi erdvės pasipriešinti, jie auga arba agresyvūs, arba pasyvūs. Vaikai kaupia pyktį ir nuoskaudas, o santykiai su tėvais tampa vis šaltesni ir sudėtingesni. Nekonstruktyvus konflikto sprendimo būdas: laimi vaikai Tėvų pozicija: "viskas vaikui", "dėl šventos ramybės", "jis dar mažas, prisikentės dar" ir pan. Tėvai konfliktų bijo ir vengia. Vaikas auga egoistas, nesuprantantis kitų norų ir jausmų. Jis nemoka užmegzti santykių su kitais, lieka vienas ir atstumtas grupėje. Tokioje situacijoje tėvai lieka "nukentėjusieji", nuolaidūs, vieniši, pastoviai malšinantys iš vidaus kylantį nusivylimą, pyktį ir nepasitenkinimą tiek savo vaikais, tiek savo gyvenimu apskritai. Nekonstruktyviai sprendžiami šeimos konfliktai turi savybę kauptis. O tai labai stipriai įtakoja vaiko asmenybės vystymąsi ir visos šeimos gyvenimo kokybę. Konstruktyvus konflikto sprendimas abi pusės patenkintos sprendimu. Prie tinkamo sprendimo veda keli etapai: 1. netenkinančios situacijos išsiaiškinimas; 2. tiek vaikų, tiek tėvų pasiūlymų, kaip spręsti situaciją, rinkimas; 3. visų pasiūlymų įvertinimas ir tinkamiausio pasirinkimas; 4. sprendimo išskleidimas: kas, ką ir kaip darys, visiems turi būti aišku; 5. sprendimo vykdymas ir aptarimas, kaip pavyko. 1. Netenkinančios situacijos išsiaiškinimas Pradiniu etapu svarbiausia reikia pradėti nuo vaiko išklausymo. Tai sudarys sąlygas vaikui išgirsti jus. Dažniausiai, kai suaugęs išklauso vaiką, pati konfliktinė situacija palengvėja, atslūgsta įtampa. Tėvai kalbėdami apie esamą konfliktinę situaciją praneša apie savo jausmus, kalbėdami pirmu asmeniu: "man sunku, man liūdna, kai...", o ne "viskas per tave, tu mane skaudini, liūdini ir pan". Taip pat tai galimybė išreikšti savo norus ir pageidavimus. 2. Tiek vaikų, tiek tėvų pasiūlymų, kaip spręsti situaciją, rinkimas Šio etapo pagrindinis klausimas: "Ką dabar daryti?" Jei pasiūlymų daug, juos reikia surašyti. Visi pasiūlymai vertingi, net jei suaugusiems jie atrodo absurdiški. Ir šioje situacijoje reikia duoti vaikui galimybę pirmam pasakyti savo sprendimą ar pasiūlymą. Būtina susilaikyti nuo komentarų. 3. Visų pasiūlymų įvertinimas ir tinkamiausio pasirinkimas Dabar, kai tėvai ir vaikai susipažino su vienas kito norais, lūkesčiais, planais ir jausmais, prasideda tinkamiausio sprendimo ieškojimas. Visi pasiūlymai aptariami, atmetami tie kurie netenkina, pasiliekama ties tuo, kuris tinka abiem pusėms. Šiuo etapu svarbu, kad visi buvo išklausyti, įsigilinta į kiekvieno situaciją, nebūtų susierzinimo, santykiai išliko draugiški, vaikai gali suvokti savo norus ir galimybes ir dar labai svarbus dalykas vaikai gavo pamoką, kaip spręsti sunkias situacijas ir ateityje nebijos iškelti jiems svarbių klausimų. 4. Sprendimo išskleidimas: kas, ką ir kaip darys, visiems turi būti aišku Priėmus sprendimą, labai svarbu kad vaikams būtų aišku, ką jie turės daryti. Gal jiems dar reikia tėvų pagalbos, galbūt reikia daugiau informacijos. Tėvams svarbu prisiminti, kad vaikas mokosi ir turi teisę klysti. 5. Sprendimo vykdymas ir aptarimas, kaip pavyko. Šiuo etapu svarbu prisiminti, kas buvo nuspręsta, užrašyti ant lapelio ir pakabinti matomoje vietoje. Šeimos nariai vieni kitų paklausia: "Kaip sekasi?" Gali atrodyti, kad šis konfliktų sprendimo būdas užima daug laiko, tačiau sugaištas laikas priklauso nuo interesų svarbumo ir didumo, tai gali užimti 10-15 minučių arba net pusvalandį. Bet tai bus laikas, praleistas su vaiku, mokantis bendradarbiauti, nenaudoti prievartos. Santykiams tai suteikia saugumo ir stabilumo. Atgal į "2009 m. Naujienų" sąrašą 
|
|
|
|
|
|
|