|
|
|
Vasarą, prieš pat Jonines, anksti ryte per didžiulį lietų grupė pagaviečių susirinko iškeliauti į iki šiol nepažįstamą Ukrainą. Ukraina didžiausia Europos valstybė, neskaitant Rusijos, tad jai pažinti reikia išties daug laiko. Mūsų kelionės tikslas buvo kuklus susipažinti su Černygovo, Kijevo ir Lvovo miestais. Apie šiuos miestus buvo tekę tik girdėti, o dabar vykome pasigrožėti jų vaizdais, ypatinga architektūra, aplankyti muziejus. Į Ukrainą važiavome autobusu per Baltarusiją, todėl kelionės pradžioje teko susipažinti su "vizų rėžimu", eilėmis ir išdidžiu arba visiškai abejingu pareigūnų elgesiu. Kai kurie keliautojai iš pradžių bandė piktintis, bet pamatę, kad tai nepadės, nurimo, ir tik laukė, kad greičiau įvažiuotume į Ukrainą. Kirtus Baltarusijos-Ukrainos sieną mus pirmiausia pasitiko Černygovas, iš pirmo žvilgsnio niekuo neypatingas miestelis. Šiek tiek vėlavome, tai buvo ypač malonu, kad jau po darbo valandų mūsų laukė gidas ir duris atvėrė senovinių soborų požemiai. Mieste yra visas kompleksas senovinių soborų, kurie tarybiniais laikais buvo neprižiūrimi, o dabar rūpestingai restauruojami ir prikeliami naujam gyvenimui. Černigovas išsidėstęs prie Desnos upės, todėl trumpam aplankėme palei upę besidriekiantį įspūdingą miesto parką, kurį ypač mėgsta jaunimas. Gaila, kad laiko buvo nedaug turėjome skubėti į Kijevą, Ukrainos sostinę. Nuo pat ryto Kijevas mus pasitiko karščiu. Malonus netikėtumas ekskursijos po Kijevą vadovai pasisveikino su mumis ... lietuviškai: "Labas rytas". Pasirodo, jie anksčiau ne kartą lankėsi Lietuvoje, labai maloniai prisimena mūsų šalį ir apgailestauja, kad šiuo metu Lietuva ir Ukraina nedaug bendradarbiauja. Vieną didžiausių įspūdžių Kijeve paliko Vandens muziejus, kuriame mes nukeliavome visą vandens kelią nuo pat žemės gelmių iki kol vanduo atiteka iš krano čiaupo. Muziejus skirtas ne tik supažindinti lankytojus su didžiausiu žemės turtu vandeniu, bet ir mokyti, kaip saugoti ir taupyti vandenį. Muziejuje akivaizdžiai ir netgi pašiepiamai parodyta, kaip žmonės nesaugo vandens jame esantis neapsakomo dydžio klozetas ir gigantiška žiurkės iškamšą buvo visų besifotografuojančių dėmesio centre. Ekskursijos pabaigoje malonumai: galėjome leisti didžiulius muilo balionus ir netgi atsidurti muilo baliono viduje. Toks edukacinis ir puikiai įrengtas muziejus yra tikras Kijevo pasididžiavimas, tokių muziejų reikia kuo daugiau, nes įvairių pavyzdžių pagalba vaikai, o ir suaugusieji, viską suprantą daug geriau, ypač vaikai, turintys klausos negalią. Labai įdomi buvo apžvalginė ekskursija po Kijevą: tai kilome į kalną, tai leidomės žemyn ir vėl į kalną mat senasis miestas įsikūręs ant didingų dešiniame Dniepro upės krante esančių kalvų. Aplankėme neseniai įkurtą memorialinį didžiajam 20 amžiaus badmečiui, kuris nusinešė daugybės Ukrainos žmonių gyvybes, skirtame muziejuje. Būdami čia matėme, kaip gerbiamas šių žmonių atminimas, o bėgantys tūkstančių žmonių vardai ir pavardės sukelia neapsakomus jausmus... Dar aplankėme ne vieną soborą, o vakarui priartėjus nusileidome funikulieriumi prie senojo pašto ir susiradome laivelį, kuris ištisą valandą plukdė mus Dniepro upe. Iš čia galėjome grožėtis kitu Kijevo vaizdu, pamatyti tai, ko dar nespėjome pamatyti, prisiminti, ką matėme ir kaip tai atrodė iš arti. Kitą dieną lankėmės Kijevo Pečersko Lavros vienuolyne, kur leidomės į požemius, vedini tik žvakės šviesos, kad galėtume pamatyti čia saugomų šventųjų palaikus. Ši vieta dvelkia kažkokiu neapsakomu paslaptingumu, o stikliniai karstai, skirti labai mažo ūgio žmonėms, kėlė šiurpuliukus. Komplekso teritorijoje įsikūrę keli muziejai. Vienas iš jų saugo istorines Ukrainos brangenybes. Čia grožėjomės neįtikėtino grožio papuošalais, kuriems sukako jau ne vienas šimtmetis. Netoli įsikūręs dar vienas labai įdomus muziejus Miniatiūrų muziejus, kuriame pro mikroskopą galėjome pamatyti neįtikėtinus dalykus: ant adatos ąselės iš aukso padarytas visas kupranugarių karavanas ir Egipto piramidės, arba ant uodo uodegėlės šokanti mergaitė su lietsargiu. Tai verta pamatyti! Smagu ir tai, jog Kijeve susitikome su kurčiaisiais, kurie noriai bendravo ir papasakojo apie kurčiųjų gyvenimą Ukrainoje. Dvi dienas pasisvečiavę Kijeve, pilni įspūdžių leidomės į ilgą kelionę Lvovo link. Žinojome, kad Lvovas miestas-muziejus, kurio senamiestis įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Gidas papasakojo, kad Lvove yra didelis turistinių objektų pasirinkimas: siūloma aplankyti: Šv. Juro soborą, Lotynų katedrą, armėnų kvartalą, Turgaus aikštę, Rotušę, Universitetą, Parako bokštą, Domininkonų bažnyčią, Vernisažo suvenyrų turgų ir kt. Rinkomės tai, ką leido mūsų laikas. Miesto senamiestį formavo austrų kultūra, kuri įsiviešpatavo čia nuo 18 a. Lvovas ėjo kartu su naujovėmis, čia 1900 m. pradėti naudoti elektriniai tramvajai. Mieste daug skirtingo stiliaus pastatų, matėme ir gotikinę katedrą, baroko stiliaus bernardinų, jėzuitų, dominikonų bažnyčias. Kiekvienas pastatas nepakartojamas, jame galima praleisti ne vieną dieną ir vis pastebėti kažko naujo. Pasikėlę į Rotušės bokštą pasigrožėti senamiesčio panorama negalėjome atitraukti akių nuo neįtikėtino grožio pastatų, pamatyti vaizdai pranoko visus mūsų lūkesčius, net lietus nesutrukdė likti sužavėtais šio miesto grožio. Ekskursija Lvove paliko tokį įspūdį, jog ne vienas keliautojas pradėjo "regzti planus" ir ieškoti galimybių, kaip dar kartą nuvykti į šitą nuostabų miestą. Ukraina mus sužavėjo, kiekvienas išsivežėme sau mažą Ukrainos dalelę. Atgal į 2010m. renginų sąrašą 
|
|
|
|
|
|
|