Apsilankymas Kaune


            Artimiausias didmiestis, esantis už 90 km nuo Vilniaus, yra Kaunas. Kauną dažnai pravažiuojame kur nors keliaudami, o į patį miestą retokai užsukame. Todėl 2010 m. pavasarį PAGAVA organizavo sutrikusios klausos jaunimo jaunimo grupės išvyką į "laikinąją Lietuvos sostinę" – Kauną.
            Vykome, tiksliai žinodami, ką norime aplankyti. Pirmasis mūsų tikslas buvo Lietuvos aviacijos muziejus. Muziejuje eksponuojamos nuotraukos ir dokumentai atskleidžia Lietuvos aviacijos raidą. Salėse demonstruojami įvairių laikotarpių lėktuvų, skraidyklių, sklandytuvų ir sraigtasparnių modeliai, galima pamatyti ir žymių lakūnų asmeninius daiktus. Muziejaus kolekcijoje beveik 20 tūkstančių eksponatų (tarp jų per 40 skraidymo aparatų). Atviroje lauko aikštelėje eksponuojama didelių gabaritų orlaiviai bei priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technika. Populiariausias eksponatas – skraidymams tinkanti natūralaus dydžio legendinės "Lituanicos" kopija, sukonstruota ir pagaminta 1982 m., kuriant filmą "Skrydis per Atlantą".
            Išvykos dalyviai turėjo galimybę ne tik susipažinti su aviacinių variklių kolekcija, lėktuvų modeliais, istorinėmis nuotraukomis, bet ir pasėdėti lėktuvo AN-2 ir sraigtasparnio MI-8 treniruoklių kabinose. Pamatėme kabai įdomią ugniagesybos istorijos ekspoziciją. Puiki ekskursijos pabaiga Lietuvos aviacijos muziejuje buvo "skrydis" skrydžio imituokliu. Muziejuje veikiantis skrydžių imituoklis – tai orlaivio kabinos maketas su instaliuotais valdymo prietaisais ir programine įranga. Imituoklio programinė įranga leidžia keisti skrydžio sudėtingumą, priklausomai nuo pilotuojančio asmens pasiruošimo - pradžiamoksliai supažindinami su lengvai valdomų lėktuvų pilotavimo pradmenimis, o patyrę lakūnai gali išbandyti dar nepilotuotų orlaivių valdymą ar pasitikrinti savo žinias kritinėse skrydžio situacijose. Mes, žinome, buvome pradžiamoksliai, bet džiaugėmės, gavę galimybę išbandyti, ką reiškia sėdėti lakūno vietoje, pakilti ir nusileisti lėktuvu. Sudėtinga valdyti lėktuvą, kai neturi jokių įgūdžių – buvo sudaužytas ne vienas lėktuvas ir tik keli dalyviai sveiki pasiekė aerodromo aikštelę.
            "Paskraidę" turėjome leistis ant žemės ir ieškotis autobuso, kuriuo grįžome į miesto centrą, kur laukė dar daug įdomių dalykų. Pirmiausia, perėjome Laisvės alėją ir suvalgėme po spurgą senojoje spurginėje. Šiek tiek pasistiprinę aplankėme į M. K. Čiurlionio muziejų – norėjome nors trumpai pasigrožėti Čiurlionio paveikslų paslaptingumu ir didingumu. Dailininką domino Visatos radimosi, jos sandaros, pasaulį valdančios dvasios klausimai, gamta ir jos ciklai, žmogaus gyvenimo prasmė, psichologinės būsenos. Čiurlionio paveiksluose – labai savitas erdvės suvokimas, dažnai susidaro įspūdis, tarsi paveikslai tapyti iš paukščio skrydžio. M. K. Čiurlionis buvo ne tik dailininkas, bet ir muzikos kūrėjas. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo kūrybinis palikimas, čia saugoma beveik 300 tapybos ir grafikos darbų, piešinių albumai, fotografijos ir kita gausi archyvinė medžiaga. M. K. Čiurlionis paliko didžiulį paveldą Lietuvai, jo paveiksluose atsispindi Visata, planetos, žvaigždės, nežemiški judėjimai, chaosas, bet kartu ramybė ir pilnatvė. Su tokia nuotaika palikome šį nepaprastą muziejų, į kurį dar ne vieną kartą grįšime, kad naujai atrastume M. Čiurlionio kūrybą.
            Netoliese įsikūręs dar vienas ir visai kitoks – Velnių muziejus. Tai vienintelis pasaulyje toks muziejus, kur "gyvena" per 3 tūkstančius velniukų. Daugiausia tai velniukai iš medžio, stiklo, tekstilės, porceliano, popieriaus. Kartu su velniais muziejuje renkamos kaukės, raganos, mitų ir pasakų personažai. Muziejų įkūrė žinomas Lietuvos dailininkas A. Žmuidzinavičius, o pirmąjį velniuką 1906 m. jam padovanojo kunigas rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas. Bičiulių, dailininkų, dvasininkų, tautodailininkų dovanoti kolekcijos velniukai atskleidžia skirtingus lietuvių folklorinio velnio – maištininko, kūrėjo, gundytojo, globėjo, baudėjo – bruožus. Muziejuje surinkti liaudies ir profesionaliosios dailės autorių sukurti velniukai bei lankytojų iš užsienio dovanos – velniai ir kaukės iš Europos, Amerikos, Azijos, Afrikos šalių.
            Paskutinis kelionės tikslas buvo pakilti Kauno funikulieriumi ir apsilankyti garsiojoje Kauno Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Ši modernistinė bažnyčia – tai padėkos Dievui už atgautą laisvę simbolis. Susižavėjome balta ir šviesia bažnyčios erdve, o paskui pakilome ant bažnyčios stogo į terasą, nuo kurios atsiveria įspūdinga Kauno miesto panorama.
            Praleidę gerą pusvalandį bažnyčioje ir pasigrožėję vaizdais nuo jos stogo, leidomės į kelionę namo. Eidami geležinkelio stoties link dar užsukome į Mykolo Žilinsko dailės galeriją. Galerijoje eksponuojami kolekcionieriaus M. Žilinsko surinkti ir Lietuvai padovanoti XVI–XX a. Europos tapybos ir taikomosios dailės darbai bei senovės Egipto dailė. Aplankėme ir galerijoje veikiančią meno kūrinių ekspoziciją "Muziejus neregiui", skirtą regos negalią turintiems lankytojams. Sutrikusios klausos jaunuoliams buvo ypač įdomu tiesiogiai pajusti ką reiškia "matyti" nematant, tai yra suvokti vaizduojamąjį meną, jeigu esi aklas. Muziejuje eksponuojami stiklo, medžio, geležies dirbiniai, kuriuose padaryti įvairūs įlinkimai, skylutės, nelygumai – viskas, kas pabrėžia kūrinio formą ir išskirtinumą ir persako, ką autorius norėjo parodyti. Iki šiol nė vienas Lietuvos dailės muziejus neturi nuolat veikiančios šiuolaikinio meno ekspozicijos, skirtos neregiams. Patys neregiai tvirtina, kad tokios parodos nėra ir Europoje. "Muziejus neregiui" – tai žingsnis, realiai įgyvendinant siekį ir būtinybę įtraukti nereginčiuosius į šiuolaikinio meno pasaulio pažinimą.
            Nusifotografavę prie galerijos judėjome toliau. Buvome nustebinti, kaip gražiai ir šiuolaikiškai sutvarkyta Kauno geležinkelio stotis. Nusipirkome bilietus į dviaukštį traukinį į Vilnių, važiavome tokiu traukiniu pirmą kartą. Traukinys gražus, modernus, šviesus ir patogus, važiuoja taip tyliai, kad net nesupranti, jog važiuoji traukiniu. Grįžome į Vilnių greičiau, nei planavome.
            Visi liko patenkinti išvyka į Kauną, kuri buvo ne tik maloni, bet ir labai turininga, suteikė daug žinių ir praplėtė akiratį. Visi pageidavo daugiau tokių kelionių ateityje.


            Atgal į 2010m. renginų sąrašą

 



© 2010 www.pagava.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti www.pagava.lt informaciją draudžiama
Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA, Šv. Kazimiero g. 3, Vilnius
LT-01303, įmonės kodas: 191973072, tel. (8 5) 212 07 63, faks. (8 5) 212 07 63