VšĮ Respublikinis kurčiųjų centras įgyvendina Gruntvig programos Mokymosi visą gyvenimą partnerystės projektą Nr. LLP-GRU-MP-2010-LT00001 "Įveikime prietarus" ("See beyond the prejudice"). Projekto partneriai yra Turkijos, Rumunijos, Italijos ir Lietuvos nevyriausybinės organizacijos ir valstybinės įstaigos. Pagrindinis projekto partneris – Turkijos Nevšehiro regiono švietimo departamentas.
       Projekto "Įveikime prietarus" tikslas – padėti tėvams, auginantiems neįgalius vaikus, įveikti vaiko negalios baimę, pagerinti bendravimo su neįgaliu vaiku įgūdžius, pasidalyti gerąja įvairių šalių patirtimi atstovaujant neįgalių vaikų poreikiams. Kadangi projekto tikslinė grupė yra tėvai, auginantys neįgalius vaikus, dalyvauti projekte yra pakviesta bendrija PAGAVA.
       Šių metų lapkričio mėnesio pradžioje Turkijoje vyko pirmasis projekto dalyvių mobilumo susitikimas. Vizito programa buvo parengta labai apgalvotai ir išsamiai. Pirmajame susitikime projekto partneriai pristatė savo organizacijas, vykdomą veiklą ir supažindino su atstovaujamų šalių specialiojo ugdymo sistemomis.
       Turkijoje specialusis ugdymas vykdomas valstybiniuose ir privačiuose ugdymo centruose. Teko apsilankyti Tyrimų ir konsultavimo centre, kur neįgaliems vaikams atliekami specialūs testai gebėjimams nustatyti. Centre dirbantys ekspertai, remdamiesi medikų diagnoze ir testų rezultatais, nukreipia neįgalų vaiką į vieną ar kitą ugdymo įstaigą. Privačiame reabilitacijos centre mus supažindino, kaip dirbama su įvairių negalių vaikais, tarp jų ir kurčiaisiais, kaip vyksta individualūs užsiėmimai. Apsilankėme ES lėšomis rekonstruotame Neįgaliųjų ugdymo centre, kur taikomos įvairios terapijos. Matėme, kaip aklieji mokomi žaisti šachmatais, kaip atrodo aklųjų šachmatai. Specialiųjų poreikių vaikams labai dažnai taikoma meno terapija. Labai populiaru aliuminio lakštuose išbraižyti ar išbadyti skirtingos faktūros ir formų piešinius, komponuoti ir surišti su paviršiumi įvairias vielutes, taip pat lieti tam tikrų dažų paveikslus. Ypač įdomu buvo apsilankyti pradinėje neįgaliųjų mokykloje, kuri įsikūrusi šalia sveikųjų mokyklos, todėl per pertraukas abiejų mokyklų vaikai ne tik dalijasi bendru kiemu, bet ir mokosi bendrauti.
       Turkija labai didžiuojasi, kad prieš kelerius metus valstybė pradėjo mokėti pašalpas neįgalių vaikų mamoms, mokyklos gauna specialųjį ugdymo krepšelį. Mokyklose specialiaisiais pedagogais dirba daug jaunų žmonių, ypač patraukė dėmesį, kad daug vyrų dirba mokytojais.
       Turkijoje tėvai, auginantys specialiųjų poreikių vaikus, buriasi ugdymo įstaigose. Mokyklų vadovai supranta tėvų tarpusavio bendravimo būtinybę ir rūpinasi ne tik vaikų, bet ir tėvų švietimu, kai kuriose įstaigose yra įrengti tėvų kambariai, kur tėvai gali susitikti, susipažinti, išgerti arbatos, pabendrauti ir aptarti rūpimus dalykus. Projekto partneriai dalyvavo sutikimuose su tėvais ir mokytojais, atsakė į dalyvių klausimus.
       Reikia pasakyti, kad Lietuvos delegacijos dėka turkai, rumunai ir italai tikrai daug sužinojo apie vaikų kurtumą ir kurčiųjų gyvenimą. Lietuvos delegacijoje buvo vienas kurčiasis, ir daugeliui susitikimo dalyvių tai buvo pirmas susitikimas su kurčiu asmeniu. Situacijai apibūdinti labai tinka bendrijos PAGAVA išleistos knygelės pavadinimas – "Aš kurčias, bet nieko baisaus". Mat Turkijoje ne kartą teko girdėti ir tokių klausimų: ar kurtieji gali rašyti, ar jie gali mokytis anglų kalbos? Turime paminėti, kad Turkijoje kurtieji nemokami gestų kalbos. Sutrikusios klausos vaikai ugdomi Lietuvoje jau kiek primirštu sakytinės kalbos metodu. Vaikams pritaikomi klausos aparatai, atliekamos kochlearinės implantacijos operacijos.
       Mes lankėmės krašte, kur istorijos tėkmėje susitikdavo įvairios kultūros, religijos ir filosofinės mokyklos. Turkija, ir ypač aplankytasis Nevšehiro regionas, – tai kraštas, kurį suformavo du susitikę išsiveržusių ugnikalnių lavos srautai ir nenutrūkstamas gamtos stichijų šėlsmas: kartais labai ilgas ir žmogaus akiai nepastebimas, o kartais staigus ir viską aplink keičiantis. Ši vieta, simbolizuojanti susitikimą, subūrė prasmingai veiklai neįgalių vaikų labui krikščioniškąjį ir musulmoniškąjį požiūrius į specialųjį ugdymą. Subūrė neįgalių vaikų tėvus tam, kad juos drąsintų ir parodytų galimybę ugdyti ir didžiuotis savo vaikais. Motinų širdys tokios pačios, nesvarbu ar jomis teka santūrus šiaurietiškas, ar karštas pietietiškas kraujas. Tik kartais reikia padėti toms širdims susitikti.
       2010-11-05


       2011 m. kovo 3-7 d. VšĮ "Respublikinio kurčiųjų reabilitacijos centro" ir Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos PAGAVA atstovai vyko į Italiją pagal tęstinį Gruntvig Programos Mokymosi visą gyvenimą partnerystės projektą "See Beyond the Prejudice". Italijos mieste Potenzoje susitikome su kitais projekto partneriais iš Turkijos, Rumunijos ir Italijos.
       Projekto esmė – išsiaiškinti tėvų ir vaikų, turinčių spec. poreikius, problemas, ieškoti efektyvių šių problemų sprendimų, padėti stiprinti supratimą ir bendravimo kokybę šeimose, padėti tėvams įveikti psichologinius sunkumus, dalintis skirtinga šalių veiklos patirtimi, mokytis vieniems iš kitų.
       Antrojo projekto dalyvių susitikimo Italijoje metu vyko karštos ir triukšmingos diskusijos. Pranešėjo kalba sinchroniškai buvo verčiama iš italų į anglų, turkų ir lietuvių kalbas. Specialistai ir tėvai dalijosi įvairia patirtimi, buvo daug klausimų apie švietimo sistemų skirtumus, taikomus efektyvius metodus darbui su vaikais, turinčiais specialių poreikių. Dalyvavo tėvai, auginantys kurčius ir neprigirdinčius vaikus, taip pat vaikus, turinčius epilepsijos ir autizmo negalę.
       Pagal dienotvarkę buvo organizuotas vizitas į Potenzos spec. ugdymo centrą, kur projekto partneriai prisistatė ir susipažino, papasakojo apie vykdomas veiklas, sėkmingas savo patirtis darbe su neįgaliais žmonėmis. Turėjome puikią galimybę pamatyti panašumus ir skirtumus, buvo demonstruojamos nuotraukos, virtualūs Italijos ir kt. šalių organizacijų pristatymai. Buvo diskutuota aktualiais ir rūpimais klausimais, išgirsta įdomių ir naudingų atsakymų.
       Svetingieji italai pasakojo apie savo didelės organizacijos "Mo.I.Ge Basilicata" veiklas – ji vienija 37 Italijos regionus, organizacijoje yra apie 35 000 tėvų. Patirtimi dalinosi vadovas, soc. darbuotoja, tėvai. Pagrindiniai "Mo.I.Ge" tikslai yra padėti tėvams suprasti jų neįgalių vaikų poreikius, stiprinti žinias apie jų ugdymą; mokyti tėvus rasti vaikų talentus ir organizuoti jų užimtumą; skatinti skirtingų Europos tautybių žmonių draugystę ir integraciją; siekiant įgyvendinti tarptautinę partnerystę bendradarbiauti su kitomis Italijos ir ES šalių organizacijomis; inicijuoti statistinių duomenų rinkimą, bendradarbiavimą su valdžios institucijomis; organizuoti susitikimus, konferencijas, parodas; dirbti su šeimomis, informuoti ir konsultuoti, skatinti protingą tėvystę: būti žinančiam ir žinoti, kaip. Imponavo italų organizacijos vizija, kad vaikai yra pagrindinė veikla ir pirmoji mintis, kad jų sveikata ir mokymas yra geriausia investicija, kad tėvystės ir motinystės išmokstama ją išgyvenant.
       Susitikimo metu vienas tėvelis pasakojo apie "Protingo namo" (visiškai automatizuoto, su judesių jutikliais, kur mechanizmai paklūsta menkam žmogaus judesiui ar garsui) idėją-svajonę, kurią įgyvendinus jo jau suaugęs paralyžuotas sūnus su keliais draugais galėtų pats savarankiškai gyventi. Šiuo metu tai neįmanoma, nes sūnui reikalinga nuolatinė pagalba.
       Vieno vakaro metu vyko pokalbis su Turkijos Nev?ehir provincijos Nacionalinio švietimo direktorato atstovais. Lietuvius nustebino klausimas "Ar jūs nemanote, kad vaiko negalia yra Dievo bausmė?". Pokalbio metu paaiškėjo, kad kai kurie tėvai Turkijoje mano, jog jie yra tarsi baudžiami, gimus vaikučiui, turinčiam sutrikimų. Tėvai mėgina vaikus gydyti, mano, kad vaikų neįgalumas apriboja jų galimybes. Todėl Turkijos organizacija skiria ypatingą dėmesį specialistų darbui su šeimomis, skatina visą gyvenimą trunkančio mokymosi organizavimą, kad tėvai kuo daugiau sužinotų, geriau suprastų vaikus, mokytųsi vieni su kitais bendrauti. Iš delegacijoje buvusio mokyklos direktoriaus pasakojimo sužinojome, kad jo vadovaujamoje įstaigoje skirtingo amžiaus kurtieji ir neprigirdintys vaikai mokosi vienoje specialioje klasėje, su jais dirba ta pati mokytoja.
       Rumunijai atstovavo organizacija "Centrul pentru Educacie si Consultanc? Instrumente Structurale" (CECSI). Ateityje numatomas vizitas į šią šalį, todėl ir apie organizaciją pakalbėsime vėliau. Užsiminsime tik, kad rumunai stebino savo temperamentu ir smalsumu.
       Projekto susitikimai baigėsi atsisveikinimo vakaru – dalyviai keitėsi suvenyrais, atminimo dovanėlėmis, linkėjo vieni kitiems sėkmės.
       Italijos partneriai surengė svečiams ir kultūrinę programą – parodė du senovės Italijos miestus, kurie priklauso UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui. Svečiai aplankė Pompėją ir Materą.
       Vezuvijaus užkonservuota Pompėja minima dar pirmame mūsų eros amžiuje. 62-ais m., kai įvyko stiprus žemės drebėjimas, sugriovęs didžiąją dalį pastatų, čia gyveno apie 20 tūkst. žmonių. Gyventojai miestą atstatė per 17 metų, tačiau 79-aisiais mūsų eros metas išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis, esantis vos už kelių kilometrų. Sprogdamas į kelių km. aukštį išmetė karštą lavą, kur ji atšalo, sukietėjo, ir taip "aplijo" Pompėją. Tokią užkonservuotą ją netyčia atrado tik 1599 m. Sunku suvokti, kad gatvelės, kuriomis vaikščiojome, originalios, išlikusios lygiai tokios pat, kokios ir buvo prieš 2000 m. – lyginant su Lietuvos istorija labai seniai. Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m., kas buvo iki tol, nelabai kas žino. O Pompėjos istorija net 3 kartus senesnė. 79-aisiais Pompėjos metais Romos imperija buvo pasiekusi savo didybę, o Lietuvos teritorijoje mūsų protėviai gyveno vos 2-3 šimtus metų. Nors pliaupė lietus, mums jis netrukdė pamatyti amfiteatrą, kuriame vykdavo gladiatorių kovos. Žiūrovų ten tilpo 20 tūkst., visas Pompėjos miestas. Matėme šventyklų, turtingų miestiečių namų, pirčių ir baseinų liekanas. Sužinojome, kad Vezuvijus vis dar aktyvus, ir jeigu jis išsiveržtų, tektų evakuoti mažiausiai milijoną žmonių. Per metus Pompėjoje apsilanko 2,5 mln. turistų.
       Matera – geriausiai išsilaikęs urvinių gyvenviečių pavyzdys Viduržemio jūros regione, nepaprastai gerai įsikomponavęs kraštovaizdyje. Pirmosios gyvenvietės čia mena Paleolito laikus. Šiais laikais miestą garsina ten Mel‘o Gibson‘o nufilmuotas meninis filmas "Passion" apie Jėzų Kristų.
       Projekto dalyviai džiaugėsi ir trumpa galimybe pažinti itališką virtuvę – skanavo picos. Italai naudoja mažai prieskonių, jiems nuodėmė su pica ar makaronais naudoti pomidorų padažą. Picos Italijoje puikios, ypač Potenzos šeimyninėje picerijoje "Pas VITO". Buvo keista, kad italai mums įprastą juodą kavos gėrimą, ypač iš didelių puodelių, vadina „amerikietiška“ kava ir jos nevertina.
       Gruntvig projekto susitikimo metu visus dalyvius vienijo panašios problemos ir geresnių sprendimų paieška. Įsitikinome bendradarbiavimo, žinių, patirties ir vertybių perdavimo svarba. Mums tai buvo puiki galimybė pamatyti, kaip dirbama su šeimomis kitose šalyse, pajusti, kad nepaisant kultūrinių ir socialinių skirtumų žmonės įvairiose ES šalyse turi panašių rūpesčių. Dalyvių širdyse ilgai išliks susitikimų su kolegomis šiluma, o įgytą patirtį tikimės kūrybingai išreikšti kasdienėje veikloje.
       2011-03-03-07


       2012 m. balandžio 1-5 d. įvyko projekto dalyvių mobilumo susitikimas Rumunijos mieste Targu Jiu.
       1 diena. Apsilankymas inkliuzivinio mokyklinio ugdymo centre (Scholar Center for Inclusive Education) http://scoli.didactic.ro/centrul_scolar_pentru_educatie_incluziva_targu_jiu
       Mokykla buvo pastatyta 1974 m.; ji buvo skirta vaikams su specialiais poreikiais, tai yra, ne neįgaliems o turintiems ugdymo sunkumų vaikams – panašiai, kaip pagalbinė mokykla. Vėliau mokykla reorganizuota ir pritaikyta neįgaliesiems. Dabar čia mokosi 138 mokiniai, dirba 76 mokytojai. Dauguma vaikų turi protinę negalią, didelis procentas - sunkios formos negalią.
       Mokykloje taikomi skirtingi ugdymo metodai ir užsiėmimai. Taip pat vyksta reabilitaciniai užsiėmimai (logopediniai ir kinezeterapiniai), kuriuos lanko vaikai, besimokantys bendrojo lavinimo mokyklose ir turintys vidutinę arba lengvą negalią. Mokykloje mokosi vaikai nuo 5 iki 21 metų. Čia veikia darželinukų grupės ir profesinio ugdymo klasės. Vienoje mokykloje veikia visi keturi ugdymo lygiai. Klasėse mokosi po 4-6 vaikus. Iš ryto vyksta pamokos, po pietų terapijos užsiėmimai. Kai kurie, apie 60 vaikų, miega mokykloje. Bendrabutis yra atskirame pastate – Vaikų teisių apsaugos departamentas apmoka nakvynę ir maitinimą. Mokykla neteikia transportavimo paslaugų, bet yra apmokama vaiko kelionė į mokyklą ir atgal, tačiau kompensacija priklauso tik vaikams, o tėvai lydi vaikus už savo lėšas, nors kai kuriems tenka atvažiuoti iš miestelių, kurie nutolę 25-30 km nuo centro. Mokykloje taip pat mokosi vaikai iš vaikų globos namų.
       Profesinėse klasėse mokomasi virėjų profesijos, kas sudaro daugumą besimokančių. Mokiniai suvalgo viską, ką pagamina – kam nors juk reikia ragauti. Baigę kursą, moksleiviai gauna pažymėjimą. Profesinėse klasėse mokosi po 8-12 vaikų. Anksčiau buvo mechaniko specialybė, tačiau vaikų skaičius sumažėjo ir mokykla negavo lėšų išlaikyti daugiau klasių.
       Už mokslą šioje mokykloje mokėti nereikia – apmoka valstybė. Mokykla taip pat rūpinasi, kad baigę mokyklą vaikai turėtų kokį nors darbą arba užsiėmimą, nors darbą rasti labai sudėtinga – negalios pobūdis neleidžia įsilieti į darbo rinką, tebevyrauja neigiamas visuomenės požiūris.
       Po mokyklos vaikai neturi dienos centrų, kur praleistų laisvą laiką po mokyklos. Yra organizuojami klubai, kur vaikai galėtų nueiti, tačiau jie skirti gyvenantiems mieste. Vaikai iš kitų miestų važiuoja namo su tėvais, kurie atvežę juos į mokyklą laukia jiems skirtoje patalpoje, kol pasibaigs pamokos. Tėvai taip pat pertraukų metu turi pasirūpinti vaikais, nes mokykloje trūksta personalo, kuris galėtų prižiūrėti sunkios negalios vaikus.
       Mokykloje yra tėvų komitetas, kuris padeda tėvams ir mokiniams. Tėvų komiteto susitikimai organizuojami kartą per mėnesį. Iš pradžių buvo labai sudėtinga suburti tėvus, nes tėvai nenorėjo pasakoti apie savo ir vaikų problemas. Todėl dalyvaudama projekte mokykla tikisi išplėsti darbą su tėvais, organizuoti jiems daugiau veiklų. Yra tėvų, kurie norėtų, kad įsikurtų neįgalių vaikų tėvų nevyriausybinė organizacija, nes jos pagalba galima būtų "spausti" valstybę dėl reikalingų įstatymų priėmimo ir paslaugų skaičiaus didinimo.
       Tą pačią dieną dar apsilankėme Targu Jiu Bendruomeninių paslaugų vaikams, turintiems negalią, centre (Center Community services for children with disabilities from Targu Jiu). Šiame centre teikiamos ugdymo, lavinimo, fizioterapijos paslaugos jaunesnio amžiaus neįgaliems vaikams.
       II diena. Apsilankymas Targu Jui apylinkėse esančio Carbunesti miestelio Paslaugų neįgaliesiems centre (Center for Community Services), kuris buvo pastatytas Liuksemburgo kunigaikštystės lėšomis ir pavyzdžiu. Šiame centre jauni neįgalūs žmonės gyvena, praktikoje mokosi įvairių profesijų (žemės ūkio darbuotojo, konditerijos, mėsininko) ir dirba. Centre gyvena apie 40 įvairaus amžiaus neįgalių asmenų, dviem neįgaliems darbuotojams yra skiriamas vienas specialistas. Centras turi ūkinius pastatus, kur laikomos karvės, auginamos vištos. Šalia centro yra didelis sodas ir daržai, auginamos įvairios kultūros. Centro neįgaliųjų pagamintus pieno ir mėsos produktus, kepamus konditerijos gaminius, išaugintus vaisius ir daržoves mielai perka aplinkinių vietovių gyventojai.
       III diena. Buvo organizuotas susitikimas su vaikų, turinčių specialius poreikius, tėvais. Bendrijos PAGAVA atstovai pristatė organizacijos veiklą, dalijosi patirtimi. Apie savo problemas ir patirtį pasakojo tėvai iš Turkijos. Rumunijos neįgalių vaikų tėvai pateikė daug klausimų, domėjosi kitų valstybių pagalba neįgalius vaikus auginančioms šeimoms, visuomenės požiūriu į neįgaliuosius.
       Taip pat įvyko susitikimas su Targu regiono kurčiųjų draugija. Aklųjų ir kurčiųjų organizacijos Rumunijoje gauna valstybės finansavimą, dirba projektiniu principu. Targu Jiu kurčiųjų draugija turi 200 narių. Kurtieji, kurie dirba, yra atleisti nuo mokesčių mokėjimo, turi transporto lengvatas. Gaunama pašalpa sudaro apie 70 eurų – tai mažiau nei minimalus atlyginimas. Sužinojome, jog yra studentų, kurie studijuoja teologiją. Gestų kalbos vertėjų darbą apmoka valstybė, vertėjų nepakanka. Klausos aparatų kompensacija sudaro apie 160 Lt, kochlearinė implantacija Rumunijoje kol kas nėra plačiai taikoma.
       Projekto dalyviai taip pat aptarė leidinį neįgalių vaikų tėvams, kuris bus išleistas kaip galutinis projekto produktas.
       Rumunijos švietimo ministerijos sprendimu viena savaitė prieš moksleivių pavasario atostogas yra skirta moksleivių neformaliems edukaciniams užsiėmimams: rengiamos ekskursijos, rungtynės, koncertai ir pan. Todėl vizito metu pamokos mokyklose nevyko, tačiau visas dienas miesto gatvėse ir skveruose šurmuliavo moksleiviai, jei grupėmis vaikščiojo parkuose, lankėsi muziejuose, jų klegesio buvo pilnas visas miestas.
       2012 04 10

            Atgal į 2010m. "Projektų sąrašą" sąrašą

 



© 2010 www.pagava.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti www.pagava.lt informaciją draudžiama
Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA, Šv. Kazimiero g. 3, Vilnius
LT-01303, įmonės kodas: 191973072, tel. (8 5) 212 07 63, faks. (8 5) 212 07 63