VILNIAUS ŠV. KAZIMIERO
(JĖZUITŲ) BAŽNYČIA


            Visi žinome, jog bendrijos PAGAVA būstinė yra įsikūrusi Šv. Kazimiero gatvėje. Netoliese – Didžiojoje gatvėje yra Švento Kazimiero, arba Jėzuitų, bažnyčia, pasipuošusi didinga spindinčia karūna. Tačiau mažai kam teko lankytis šios bažnyčios požemiuose ir kituose jai priklausančiose pastatuose.
            Balandžio ir gegužės mėnesį organizavome kelias ekskursijas į pačią bažnyčią ir į broliams jėzuitams priklausantį vienuolyną ir Jėzuitų gimnaziją. Visas ekskursijas mus lydėjo jėzuitas brolis Eugenijus, kuris studijuoja Vilniaus universitete ir kuris noriai dalijosi savo žiniomis.
            Šv. Kazimiero bažnyčia pradėta statyti 1604 m., padėjus kertinį akmenį (dabar matomą kairiajame bažnyčios šone), kurį pašventino Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina. Statybai vadovavo jėzuitai. Labai sudėtinga šios bažnyčios istorija, o 1949 m. sovietinė valdžia Šv. Kazimiero bažnyčią uždarė. Iš pradžių bažnyčioje buvo įrengtas vyno sandėlis, o kartu sunaikintas visas bažnyčios inventorius, neišliko altorių paveikslų, vargonų, varpų. Nuo 1963 m. bažnyčioje (tai itin stebėtina) buvo įkurdintas ateizmo muziejus (!). Ir tik 1988 m. Šv. Kazimiero bažnyčia sugrąžinta tikintiesiems. Šiuo metu Šv. Kazimiero bažnyčioje vėl darbuojasi Lietuvos jėzuitai.
            Šv. Kazimieras, kurio vardu pavadinta bažnyčia, buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero sūnus. Iš gausios valdovo šeimos karalaitis Kazimieras išsiskyrė dvasingumu ir ypatingu pamaldumu. Mirė jaunas, susirgęs džiova, palaidotas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, jo vardo koplyčioje. 1636 m. Šv. Kazimieras buvo paskelbtas Lietuvos dangiškuoju Globėju.
            Šv. Kazimiero bažnyčia – vienas gražiausių baroko paminklų Vilniuje. Bažnyčios vidų puošia trys vėlyvojo baroko stiliaus dirbtinio marmuro altoriai. Visi galvojome, kokia prabangi bažnyčia, kiek daug marmuro, tačiau mums papasakojo kad yra specialus mišinys, kuris atstoja tikrąjį marmurą.
            Nusileidę į bažnyčios požemius matėme kriptą, kuri buvo rasta po didžiuoju altoriumi tik 1991 m.; kripta yra labai didelė – 6 m aukščio ir 18 m ilgio. Kriptos sienos dengtos šviesios spalvos tinku, ant kurio gerai išsilaikė 17 amžiaus kontūriniai piešiniai. Tarp jų išsiskiria dideli Nukryžiuotojo, Prisikėlusio Kristaus bei Mergelės Marijos atvaizdai. Kitur matyti besimeldžiantys vienuoliai. Žiūrėdami į kriptą ne vienas pagalvojome, kad piešiniai padaryti anglimi ir labai panašūs į dabartinius graffiti piešinius.
            Brolis Eugenijus pavedžiojo mus ir po vienuolijos pastatus. Šių pastatų ansamblyje įsikūrę ir patys broliai jėzuitai, kurie gyvena jiems skirtuose kambariuose, turi nedidelę virtuvėlę, kambarį užsiėmimams. Ypač didelį įspūdį visiems mums padarė sukaupta didelė knygų kolekcija skirtingomis kalbomis. Kartais broliai priglaudžia ir studentus, kuriems reikalinga vienokia ar kitokia pagalba.
            Tikrai įdomu buvo pasivaikščioti bažnyčios ir vienuolijos pastatų koridoriais, prisiliesti prie vienos įtakingiausių religinių brolijų gyvenimo užkulisių.
            Jėzuitai, kuriems priklauso mūsų aplankyti objektai, yra Jėzaus Draugijos nariai. Šią vienuoliją 1540 m. įkūrė Šv. Ignacas Lojola, kurio paveikslas taip pat kabo bažnyčioje. Jėzuitai darbuojasi sielovadoje, vadovauja dvasinėms pratybomis, didelį dėmesį skiria jaunimo švietimui ir ugdymui. Lietuvoje jėzuitai įsikūrė 1568 m. ir suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos istorijoje. 1579 m. jėzuitai įsteigė Vilniaus universitetą. Šiuo metu jėzuitai Lietuvoje dirba Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje ir kitur.


            Atgal į 2010m. renginų sąrašą

 



© 2010 www.pagava.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti www.pagava.lt informaciją draudžiama
Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA, Šv. Kazimiero g. 3, Vilnius
LT-01303, įmonės kodas: 191973072, tel. (8 5) 212 07 63, faks. (8 5) 212 07 63