Vasario mėnesį bendrijos PAGAVA narių grupė lankėsi Lietuvos taikomosios dailės muziejuje, kur apžiūrėjome dvi nepaprasto grožio suknelių parodas "Karalienės Viktorijos laikų mada 1830–1900 m." ir "Art DECO stilius (1918–1939)" iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Aleksandras Vasiljevas – plačiai žinomas mados istorikas, teatro dailininkas, kolekcininkas, dvidešimt septynių knygų, parodų projektų, kelių dokumentinių filmų apie mados kryptis ir pokyčius autorius, lektorius, rengiantis seminarus ir skaitantis paskaitas daugelyje pasaulio aukštųjų mokyklų, – gimė 1958 m. Maskvoje. Būdamas dvidešimt ketverių, emigravo į Paryžių. Savo parodas A. Vasiljevas eksponuoja nemokamai, tokiu būdu jis nori pasidalinti mada ir stiliumi su visais, kas jai neabejingas. Parodoje grožėjomės nuo romantizmo epochos iki moderno sukurtomis suknelėmis ir aksesuarais – vėduoklių, skėčių, skrybėlių, papuošalų, rankinių, liemenių, korsetų, lornetų ir dar daug kitų drabužių priedų, dabar jau užmirštų. Gidė labai įdomiai ir santūriai pasakojo apie tų metų mados subtilybes. Pasakojo, kad tuo metu sukneles neskalbdavo, bet jau tuo metu buvo specialios priemonės suknelėms valyti. Aukšto luomo moterys turėjo daug suknelių, kurias vilkėjo pobūvių metu ir antrą kartą pasirodyti su ta pačia suknele jau buvo negražu, todėl tos suknelės buvo naudojamos 1 ar 2 kartus ir nenusinešiodavo taip greitai, kaip dabar. O liekno liemens to meto moterims gali pavydėti ne viena manekenė, o aksesuarų ir įvairiausių daikčiukų įvairovė, subtilūs dalykėliai parodo moters norus ir gebėjimus parodyti save iš pačios gražiausios pusės. Prieš atkeliaujant į Vilnių, paroda "Karalienės Viktorijos laikų mada, 1830–1900 m." buvo surengta Paryžiuje, Londone, Briuselyje, Stambule, Maskvoje, Sidnėjuje, Honkonge, Tokijuje, Santjage, Rygoje.
            Apžiūrėję vieną parodą keliavome prie kitos – "Art Deco stilius (1918–1939)". Šia paroda žymusis menininkas atveria duris į mados aspektu labai įdomų dviejų dešimtmečių laikotarpį – išradingą, kūrybingą, smagų. Paroda "Art deco mada", sudaryta iš Aleksandro Vasiljevo rinkinių, skiriama priminti tarpukario Europos madą ir jos pokyčius. Šioje ekspozicijoje pamatėme, kaip art deco stilius pakeitė moters drabužius, visiškai pasikeitė suknelių spalvingumas, siluetas, naudojamos medžiagos. Tam, kad suprastume kodėl madoje įvyksta tokie pokyčiai, turėtume pažiūrėti į tuo metu pasaulyje vykusius procesus. Baigėsi pirmasis pasaulinis karas, kuris smarkiai pakeitė Europos politinį žemėlapį – susmuko monarchijos, suiro didžiulės imperijos: Rusija, Vokietija, Austro-Vengrija, Turkija. Jų vietoje susidarė savarankiškos valstybės rytiniame Baltijos pakraštyje ir pietryčių Europoje. Europa susidomėjo "naujokių" tautų kultūriniu unikalumu, jų folkloru, aprangos ypatumais. Visos jos tuo metu tiesiogiai veikė mados raidą, kurių ir taip buvo apstu dėl pakitusios moterų padėties visuomenėje, jų išsikovotos balsavimo ir skyrybų teisės bei galimybės studijuoti aukštosiose mokyklose. Keitėsi moterų savimonė, išryškėjo jų siekis įgyti profesiją, noras būti finansiškai nepriklausomoms. Daugybės vyrų žūtis karo laukuose iškreipė natūralų vyrų ir moterų kiekio balansą, paaštrinusi pastarųjų tarpusavio konkurenciją. Moterų aprangos mada buvo konkurencijos įrankis, ir todėl ji, ieškodama būdų atskleisti fizinį moters žavesį, darėsi vis drąsesnė. Viena pirmų naujovių mados srityje buvo tiesaus drabužio siluetas. Pratrūkęs noras apsinuoginti neturi mados istorijoje analogų. Nuogos rankos ir vos pridengta nugara – štai pagrindiniai art deco stiliaus bruožai pirmuoju jo raidos periodu. 1925 m. suknelės jau vos siekė kelius, o įsisiūbavusi dansingų veikla su orkestrais, grojančiais regtaimus, fokstrotus, čarlstonus, įvedė į madą lengvą šilkinį apdarą, siuvinėtą biseriu pagal art deco dailininkų parengtus simetriškų formų, grakščiai plaukiančių linijų ir stilizuotų gėlių piešinius. Puošiamasi buvo ir sodrių spalvų brangakmeniais, ir linksmais bižuterijos blizgučiais. Taip atrodančių moterų buvo neįmanoma nepastebėti šokių aikštelių prieblandoje. Ryškus grimas kūrė geidžiamos ir kiek pavojingos vamp moters tipą. Šį įvaizdį stiprino aprangos aksesuarai – ilgi perlų vėriniai, diademos, segės, įvairiausių spalvų šilkinės kojinės, stručių plunksnų boa, mažutės kepuraitės ir atvira avalynė. Madingas šio laikotarpio siluetas buvo suformuotas tokių žinomų Paryžiaus dizainerių kaip J. M. Lanvin , Jeanas Patou, G. Chanel, seserys Callot. Art deco lūžio momentas sutapo su 1929-ųjų rudenį Niujorko bankuose kilusia finansine krize. Mada į kluptelėjusią ir sušlubavusią ekonomiką sureagavo žaibiškai. Perkamoji galia menko, biseriu siuvinėtos prabangios suknelės staiga tapo niekam nebeįdomios. Moterys prisiminė turinčios taliją, kurią vėl panoro išryškinti, jų drabužiai pailgėjo, spalvos medžiagų, iš kurių dabar imta siūti sukneles ir kostiumus, patamsėjo, suvienodėjo. Į mados reikalus įsipainiojo ir nespalvotas kinas – tai per jį tapo madinga rengtis juodos ir baltos spalvų derinio drabužiais. Po truputį art deco ėmė keisti savo, jau nebe klestinčio, veidą, o naujas moters įvaizdis nė kiek nebepriminė seksualiosios vamp. Panašu, kad ketvirto dešimtmečio moters aprangos stilius buvo maitinamas prieškario totalitarizmo idėjų, artimų Hitlerio, Stalino, Franko, Musolinio estetikai ir politikų norams matyti šalia visuomeniškai aktyvią moterį, partijos draugą, suprantama, ir motiną. Bet "nusodinti" kūrybingą paryžiečių dizainerių energiją kad ir besiniaukstančiam gyvenimui nebuvo paprasta. Klasikinių linijų modeliai, angliškai vadinami glamour, ryškina tai, kas gražu, patrauklu, ir slepia nedidelius trūkumus, jie dar išliko ilgai ir išlieka iki šių dienų.
            Sudėtinga pasakoti apie tikrų mados namų sukurtus šedevrus, kuriuos pamatėme parodose ir perteikti jų grožį, tas sukneles ir aksesuarus reikia tiesios pamatyti ir jais grožėtis, ką ir siūlome padaryti nuėjus į šią parodą arba pasižiūrėjus mūsų darytas nuotraukas. Moteris ir merginas ši paroda tikrai nepalieka abejingomis, nes kiekviena mūsų norėtų nors vienai dienai apsivilkti karalienės Viktorijos laikų suknelę arba pasimatuoti art deco stiliaus suknelę.
            Informacija parengta pagal http://www.muziejai.lt/vilnius/Taikomosios_dailes_muziejus.htm

            2011m. vasario mėn. 09d.

            Atgal į renginų sąrašą

 



© 2010 www.pagava.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti www.pagava.lt informaciją draudžiama
Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA, Šv. Kazimiero g. 3, Vilnius
LT-01303, įmonės kodas: 191973072, tel. (8 5) 212 07 63, faks. (8 5) 212 07 63