|
|
|
Kiekvienais metais bendrija PAGAVA organizuoja ekskursijas į mažai žinomus net patiems vilniečiams muziejus. Šį kartą, kovo mėnesį, lankėmės Geologijos ir Geografijos institute, kur yra įsikūręs Mineralų muziejus. Šis muziejus atsirado 1972 m., apie tai byloja ir svečių bei atsiliepimų knyga, kuri pradėta pildyti net 1968 metais, kurioje, aišku, pasirašėme ir mes. Bet prieš tai, iš pirmo žvilgsnio neįdomus muziejus, paliko nepaprastą įspūdį. Ekskursiją pradėjome nuo susipažinimo su Lietuvos naudingųjų iškasenų pavyzdžiais. Sužinojome, kad yra skirtingo smėlio pavyzdžių ir stiklui gaminti tinkamiausias yra kvarcinis smėlis, nes iš jo gaminamas langų stiklas, stiklo blokai, kineskopai, krištoliniai indai ir kt. Be to, muziejuje eksponuojama nafta, durpės, limonitas, gintaras, magnetitas ir kt. Iš viso muziejuje saugoma apie 4000 eksponatų. Pati spalvingiausia ir įdomiausia muziejaus eksponatų dalis mineralai. Čia eksponuojama daug retų mineralų smaragdų, ametistų, rubinų, opalų, turkių, malachitų, kalnų krištolo iš Uralo, Šri Lankos, Birmos, Turkijos, Afganistano, Grenlandijos, Brazilijos, JAV, Vidurinės Azijos, Kaukazo, Kolos, Užbaikalės. Rodomi ir brangieji akmenys, įvairūs juvelyriniai dirbiniai iš rubino, smaragdo, kalnų krištolo, malachito. Muziejuje yra granito, marmuro, diorito ir kt. retų uolienų iš viso pasaulio. Dar svarbią vietą šiame muziejuje užima eksponuojami 26 meteoritai. Rodomi garsūs radiniai iš Sichote Alynio (Tolimieji Rytai), Gresko, Bragino, Zabrodjės (Baltarusija), nedideli gabalėliai, gauti iš JAV, Argentinos, Afrikos žemyno, taip pat Andrioniškio, Žemaitkiemio meteoritai nukritę mūsų šalyje. Iš jų įspūdingiausi Sichote-Alynės geležinio meteorito 5,6 ir 2,7 kg gabalai. Didžiausią muziejaus eksponatų dalį sudaro A. Žukelio, kuris dirbo Urale, tyrinėjo įvairius mineralus, padovanota kolekcija. Daug gražių agatų muziejui padovanojo Klaipėdoje gyvenantis kolekcionierius. Nuotraukose galėsite pasigrožėti šių agatų spalvingumu. Pasirodo, tokie akmenys dar nelaikomi gražiais, juos reikia paruošti taip, kad būtų atskleistas visas akmens grožis. Yra mineralų, turinčių gražias kristalų formas, ir juos tik nuvalius galima dėti į vitrinas. Tačiau yra tokių, kurių grožis slypi viduje. Pavyzdžiui, iš išorės neišvaizdūs didesni ar mažesni agato apvalainukai. Tik nusvidintoje agato nuopjovoje matomi įvairiaspalviai raštai, kartais primenantys nuostabius paveikslus. Neretai jų viduje aptinkama tuštumų, priaugusių nuostabių kristalų. Dar sužinojome kaip galima užsiauginti druskos kristalus namų sąlygomis paimti stiklinę vandens, pridėti daug druskos, užpilti šiltu vandeniu, kad druska ištirptų ir padėti šiltoje vietoje, geriausia kur nors ant saulės, vanduo, išgaruodamas ant stiklinės sienelių ir dugno paliks smulkius druskos kristalus, o kas turi mikroskopą gali apžiūrėti juos įdėmiau. Muziejuje yra įdomus paveikslas, sudėliotas iš akmenukų tai A. Žukelio portretas, ir kaip, pasakojo gidė, dailininkė ji taip meistriškai sudėliojo, jog jis prilygsta nuotraukai. Dalyviai turėjo nemažai ir klausimų, pvz. kodėl kai rudenį, darže surenki, atrodytų, visus akmenis, kitą pavasarį jų vėl daug, kodėl Lietuva turėdama druskos sankaupas, jos neišgauna, o importuoja iš kitų šalių. Į šiuos ir daugelį kitų klausimų, galėsite gauti atsakymą, apsilankydami šiame muziejuje, tikimės dar kartą jame apsilankyti su kita mūsų narių grupe. Parengta pagal: http://www.geo.lt/geo/index.php?id=105 2011m. kovo mėn. 31d. Atgal į 2011m. renginų sąrašą |
|
|
|
|
|
|