|
|
LR Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos projektas "Lietuvos ir Baltarusijos neįgalaus jaunimo iniciatyvos". Projekto partneriai: Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA ir Baltarusijos jaunimo visuomeninė sąjunga "Skirtingi-Lygūs" Projekto trukmė: 2011 m. birželio-spalio mėnuo. Projekto tikslas yra pasidalyti gerąja patirtimi tarp neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų Lietuvoje ir Baltarusijoje, dalyvaujant sprendimų priėmime ir inicijuojant pokyčius bei Baltarusijos ir Lietuvos neįgaliųjų jaunuolių, tarp jų kurčiųjų, savarankiškumo ir iniciatyvų skatinimas. Projektas Tuo tikslu bus organizuoti mainų vizitai ir surengta tarptautinė neįgalių jaunuolių stovykla Lietuvoje. Projektas prisidės prie neįgaliųjų jaunimo iniciatyvų skatinimo ir bendradarbiavimo tinklų kūrimo tarp kaimyninių šalių. Spalio mėnesį baigėsi projektas "Lietuvos ir Baltarusijos neįgalaus jaunimo iniciatyvos", kurį finansavo LR Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programa. Projekto tikslas buvo pasidalyti patirtimi tarp neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų Lietuvoje ir Baltarusijoje, susipažinti su kurčiųjų ugdymu kaimyninėse šalyse, skatinti neįgalaus jaunimo iniciatyvas. Baltarusijos jaunimo organizacija "Skirtingi-Lygūs" vienija neįgalius, daugiausia judėjimo negalią turinčius jaunus žmones. Ji siekia padėti savo nariams suprasti, kad reikia neužsidaryti tarp keturių sienų, o turėti tikslą ir jo siekti. Organizacijos nariai laikosi nuostatos, kad nereikia žmonių skirstyti į neįgalius ir sveikus. Jie nemėgsta nuobodžių paskaitų, o stengiasi bendrauti "gyvai", rengia įvairias renginius, varžybas, diskusijas, stovyklas. Liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje Giruliuose įvyko tarptautinė Baltarusijos ir Lietuvos neįgalaus jaunimo stovykla. Stovykloje dalyvavavo judėjimo negalią turintys jaunuoliai iš Baltarusijos ir bendrijos PAGAVA jaunimas. Pradžia nebuvo lengva, nes dalyvius skyrė ne tik kalba, bet ir skirtinga negalia. Teko aktyviai dirbti vertėjams: reikėjo versti ne tik į gestų, bet ir į lietuvių-rusų kalbą, neretai "padėdavo" ir anglų kalba. Stovyklos metu vyko daug diskusijų. Baltarusiai pirmą kartą susidūrė su kurčiųjų problemomis ir sužinojo daug naujo: apie kurčiųjų istoriją, kokią pagalbą Lietuvoje kurtiesiems teikia valstybė, kokių profesijų mokosi kurtieji. Kurtiems lietuviams taip pat daug kas buvo nauja: jie pamatė, kaip sudėtinga "gyventi ratukuose" ir įveikti kasdienes kliūtis, pvz., nelygiu asfaltuotu taku ratukais nuvažiuoti į stovyklos valgyklą arba per smėlį privažiuoti prie jūros. Per susitikimus dalyviai pasakojo apie save ir savo svajones. Jaunimo svajonės panašios visi nori įsigyti profesiją, gyventi savarankiškai, turėti draugų ir pamatyti pasaulio. Abiejose šalyse neįgalieji kovoja už savo teises, tam reikia rodyti iniciatyvą. Stovyklos dalyvius sujungė ekskursijos į Nidą ir Klaipėdą. Lietuviai padėjo svečiams užkopti į Raganų kalną ir didžiąją Nidos kopą, vežė i Jūrų muziejų ir praktiškai mokėsi atjautos ir kantrybės. Taip pat projekto metu buvo surengti mainų vizitai į Minską ir į Vilnių. Rugsėjo mėnesį grupė Lietuvos kurčių moksleivių, jų tėvų ir mokytojų buvo išvykusi į Minską. Apsilankėmė Minsko specialiojoje vidurinėje sutrikusios klausos vaikų mokykloje Nr.14. Mokykla yra nuošalioje vietoje šalia miesto parko. Mokykloje mokosi 111 mokinių, veikia vakarinis skyrius. Moksleivių amžius nuo 7 iki 48 metų (vakariniame skyriuje), klasėse mokosi po 6-8 moksleivius. Jau treji metai čia mokosi vaikai su kompleksine negalia 12 vaikų su klausos ir intelekto sutrikimais, kuriems skirtos dvi klasės, taip pat yra mokinių su judejimo negalia. Pedagogai ir mokyklos bendruomene stengiasi, kad įgyvendinant inkliuzijos modelį būtų užtikrintos kiekvieno mokinio teisės. Vasaros metu mokykloje organizuojama vasaros stovykla. Mokykla pastatyta pagal originalų projektą, taikant specialios erdvės principą, todėl 20 klasių yra šešiakampės formos, o 6 stačiakampės. Mokykloje anksčiau buvo taikoma indukcinės kilpos įranga, dabar norėtų įsigyti FM sistemų, tačiau jos brangios, todėl turi tik keletą. Vaikų su kochleariniais implantais kol kas labai mažai; direktorės teigimu, jie yra prastos kokybės, šalyje implantus siūlo tik viena firma, dirbanti be konkurencijos. Pirmajame mokyklos aukšte dalis klasių pertvarkytos į miegamuosius, kuriuos savo lėšomis ir jėgomis įrengė ir aprūpino baldais mokyklos bendruomenė pedagogai, tėvai, vaikai. Kambariai paprasti, bet skoningi ir jaukūs, kiekvienas skirtingos spalvos. Sporto salė nedidukė, bet dirba puikus treneris, kurio ugdoma jaunimo iki 16 metų futbolo komanda garsi ne tik Minske, bet ir visoje šalyje, trys mokyklos ugdytiniai yra olimpiniai čempionai. Kai kurie jaunuoliai stengiasi mokytis būtent šioje mokykloje dėl puikaus trenerio. Dešimt metų mokykloje yra psichologo ir socialinio darbuotojo etatai, jiems skirti atskiri kabinetai. Iš pradžių psichologai ilgai neišsilaikydavo, po metų-pusantrų išeidavo. Šiuo metu jau pusantrų metų mokykloje dirba neprigirdinti psichologė, kuri gerai moka gestų kalbą. Ji rado bendrą kalbą su mokiniais, jai dirbant vaikai ėmė labiau tikėti savo ateitimi. Mokykloje yra darbinio ugdymo klasės: šaltkalvių, stalių, siuvimo, namų ruošos darbų. Jų įranga pasenusi ir susidevėjusi, kuri seniai nenaudojama gamyboje. Siuvimo klasėje po pietų vyksta būrelių užsiėmimai. Anksčiau merginos mokėsi batikos technikos, dabar siuvinėja karoliukais. Biologijos mokytoja vadovauja dizaino studijai, kuri garsina mokyklą ir puošia jos aplinką. Veikia šiuolaikinio šokio būrelis, kurį lanko ir girdintieji. Šokių būrelio vadovė yra diplomuota defektologė su klausos negalia. Mokykla didžiuojasi dailės studija "Farba", kuriai vadovauja dailės mokytojas. Kiekvieną vasarą prie Svitiazio ežero organizuojamas dešimties dienų pleneras, kuriame dalyvauja 10 mokinių iki 20 metų amžiaus. Šiais metais jų darbai puošė ne tik nuolatinę mokyklos galeriją ir mokyklos sienas, bet ir buvo eksponuoti miesto galerijoje. Vizito metu stengėmės susipažinti su Baltarusijos kultūra: aplankėme Nacionalinį dailės muziejų, pažiūrėjome baleto spektaklį garsiajame Baltarusijos nacionaliniame didžiajame operos ir baleto teatre, pasivaikščiojome miesto centre. Spalio mėnesį Vilniuje sutikome svečius iš Baltarusijos. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro darbuotojai maloniai priėmė svečius ir pasidalijo savo darbo patirtimi. Jie papasakojo apie centrą istoriją, supažindino su kurčiųjų ugdymo sistema Lietuvoje, aprodė klases ir kabinetus, atsakė į svečių klausimus. Baltarusiai aktyviai domėjosi naujovėmis, daugeliui tai buvo pirmoji kelionė į Europos Sąjungos šalį. Įvyko susitikimas su bendrijos PAGAVA nariais. Tėvų bendrijos Baltarusijoje nėra, todėl buvo ypač domimasi bendrijos PAGAVA veikla. Tėvai ir kurtieji moksleiviai turėjo galimybę pabendrauti ir aptarti tolesnio bendradarbiavimo galimybes. Taip pat aprodėme svečiams Vilniaus senamiestį ir nuvežėme į Trakus. Projektas padėjo užmegzti ryšius tarp Lietuvos ir Baltarusijos neįgalaus jaunimo ir kurčiųjų ugdymo įstaigų. Tikimės, kad partnerystės santykiai nenutrūks, o jaunimo įgyta patirtis didins iniciatyvas ir padės plėsti bendradarbiavimą tarp kaimyninių šalių neįgaliųjų organizacijų. Jau yra minčių naujoms iniciatyvoms... Čia rasite keletą nuotraukų iš šio renginio. Atgal į 2011m. "Projektų sąrašą" sąrašą |
|
|
|
|
|
|