Rudeninė kelionė į Kauno muziejus ir Pažaislio vienuolyną
            Lapkričio pabaigoje PAGAVA įgyvendino seniai planuotą kelionę į Kauną ir jo apylinkes. Internete suradome informaciją apie muziejus, kuriuose dar nesilankėme, ir vieną šeštadienio rytą išvykome.

            Vienas dar nelankytų muziejų – Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus pogrindžio spaustuvė "ab", įsikūrusi Salių kaime netoli Kauno. Spaustuvę "ab" 1979 m. savo sodyboje, po namu iškastame požemyje, įrengė Vytautas Andziulis kartu su . Joje sovietmečiu spausdino patriotinio ir religinio turinio leidinius, kas buvo labai svarbu kovojant dėl Lietuvos laisvės. Sutarę bendradarbiauti, V. Andziulis ir Juozas Bacevičius nelegalią spaustuvę pavadino "ab" (pavardžių pirmosios raidės). Spaustuvė-leidykla nesusekta veikė dešimt metų (1980–1990). Pirmoji šioje spaustuvėje išleista knygelė – vyskupo K. Paltaroko "Tikybos pirmamokslis", vėliau buvo išleisti J. Urbšio prisiminimai, A. Damušio studija apie sovietinį genocidą, poetų J. Gražulio, R. Grigo (Rasūno), K. Genio kūryba. Sovietinės okupacijos metais čia buvo slaptai atspausdinti ir išplatinti 23 pavadinimų draudžiami patriotinio ir religinio turinio leidiniai, kurių bendras tiražas – 138 000 egzempliorių. Labai įdomu buvo leistis į požeminę spaustuvę per slaptą įėjimą iš šiltnamio ir eiti siaurais tuneliais. Vytauto Andziulio žmona Birutė, kuri ir buvo ekskursijos vadovė, pasakojo, jog niekam negalėjo pasakyti, kas vyksta jų šiltnamio rūsyje, o savo vaikams sakydavo, kad ten įkurta laboratorija. Iškilus pavojui žmona paspausdavo specialų pavojaus signalą, kurį išgirdę vyrai skubėjo namo. Po apsilankymo spaustuvėje, apžiūrėjome šeimininkų namuose įkurtą muziejų, kuriame pamatėme spaustuvėje išleistų leidinių ekspoziciją, spausdinimo ir dauginimo mašinas. Kiekvienas galėjo įsivaizduoti, kaip sunku buvo anksčiau spausdinti knygas – juk tekdavo atvirkščiai sudėlioti kiekvieną žodį po vieną raidę. Sudėti tokiu būdu vieną puslapį trukdavo apie dvi valandas. Vienoje muziejaus patalpoje buvome nustebinti, kai siena pasisuko ir už jos atsivėrė dar viena patalpa – taip buvo slepiamasi pavojaus metu... Labai įdomus, meilės Tėvynei ir tylaus pasiaukojimo mokantis muziejus.

            Toliau vykome į Kauną – į Lietuvos sporto muziejų. Šio muziejaus ekspozicija supažindina su Lietuvos sporto istorija nuo ištakų iki šių dienų bei pagrindinėmis sporto šakomis. Daugiausia vietos, žinoma, skiriama populiariausiai Lietuvoje sporto šakai – krepšiniui. Muziejuje eksponuojama 1986 m. "Žalgirio" krepšinio komandos iškovota Džonso taurė, krepšininkų M. Paulausko ir A. Sabonio asmeniniai daiktai. Neužmirštas ekspozicijoje ir futbolas, rankinis, boksas, plaukimas, irklavimas. Pasakojama apie lietuvių sportininkų gyvenimą išeivijoje ir tremtyje, lietuvių sporto laimėjimus, pasiektus gyvenant emigracijoje. Ekskursijos vadovas davė mums nedidelę užduotį – kiekvienam leido palaikyti moterišką ietį ir pabandyti atspėti, koks jos svoris. Visi spėjo labai įvairiai, o, pasirodo, moteriška ietis sveria 600 g, vyriška – 800 g. Žiūrėjome ir filmuką, kaip atrodė sportininkai ir kaip vyko varžybos praeityje. Tiems, kas domisi sportu, tikrai verta apsilankyti šiame muziejuje. Taip pat apžiūrėjime Jono ir Jadvygos Ramanauskų cirko istorijos ekspoziciją, kurioje eksponuojamos nuotraukos, asmeniniai J. ir J. Ramanauskų daiktai, cirko rekvizitas, seni reklaminiai plakatai, knygos, suvenyrai, parvežti iš gastrolių užsienyje.

            Apsilankę muziejuose keliavome Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblio link. Tai vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje ir vienas iš dviejų Lietuvoje išlikusių vienuolynų ir bažnyčių ansamblių (kitas Tytuvėnuose).

            Pažaislio ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas. Pirmą kartą Europoje buvo panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, ašinė simetriška viso vienuolyno kompozicija. Svarbiausias ansamblio akcentas – bažnyčia, kurią XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatė LDK kancleris Kristupas Žygimantas Pacas. Kamalduliai – tai katalikų vienuolių ordinas, susikūręs apie 1012 m. Italijoje. Kamaldulių vienuoliai vilki baltą apsiaustą su gobtuvu, augina ilgas barzdas. Vienuolių ordinas laikosi be galo griežtos regulos, duoda skaistybės ir tylėjimo įžadus, visą gyvenimą atiduoda Dievui ir fiziniam darbui. Kamalduliai vienuoliai gyvena atskiruose nameliuose, kiekvienas turi savo darželį, kartu susitinka tik bažnyčioje ir valgomajame. Tylėjimas ir pokalbių su broliais ribojimas padeda susikaupti maldai ir meditacijai, todėl kamalduliai gali kalbėti tik ypatingais atvejais, nuošalėje, trumpai ir pusbalsiu. Kamaldulių vienuoliai gyvena atsiskyrę nuo pasaulio, jie neapaštalauja. Pasaulyje dabar yra apie 250 kamaldulių vienuolių.

            Pažaislio bažnyčia yra barokinė, lotyniško kryžiaus plano, turi 53 m aukščio kupolą. (su žibintu ir kryžiumi), pietų fasade įrengtas saulės laikrodis. Fundatorius K. Ž. Pacas bažnyčią numatė kaip savo šeimos mauzoliejų, kuris įrengtas po prieangiu, taip išreiškiant nusižeminimą ir nuolankumą Dievui.

            Vienuolyno korpusai kartu su galerijomis yra 1-2 aukštų. Jų sienos tinkuotos, langų ir durų apvadai pilko smiltainio. Pagrindinę ansamblio teritoriją juosia 2,5 m aukščio vientisa mūro tvora, dengta čerpėmis. Komplekso planas primena vienuolių kamaldulių herbą – du balandžius, geriančius iš vienos taurės. Ansamblis pastatytas iš degtų plytų, apdailai naudotas smiltainis, marmuras, medis, spalvotieji metalai. Ansamblio pastatuose išlikę apie 140 įvairaus dydžio freskų. Tikinčiųjų ypač vertinamas "Marijos su Kūdikiu" paveikslas, kuris kasmet liepos 2 d. į atlaidus sutraukia gausias minias piligrimų. Tai nežinomo flamandų dailininko XVII a. nutapytas ovalios formos paveikslas, kuriame Marija vaizduojama sėdinti ir ant kelių laikanti kūdikį.

            Vienuolynas ir bažnyčia išgyveno labai daug permainingų metų ir apiplėšimų: 1812 m. vienuolyną apiplėšė prancūzų kariuomenė; 1831 m. caro Nikolajaus I įsakymu vienuolynas buvo uždarytas; nuo 1832 m. iki 1915 m. čia veikė soboras ir stačiatikų vienuolynas, kamalduliai buvo ištremti į Mogiliovo srities vienuolynus; 1917–1918 m. vienuolyne veikė kaizerinės vokiečių kariuomenės ligoninė, vienuolynas buvo nusiaubtas ir apiplėštas, nuplėštas žalvario stogas, išdaužyti langai, išlaužytos durys, išgabenti dailės kūriniai. Po antrojo pasaulinio karo vienuolyne veikė Lietuvos centrinis archyvas, vėliau – senelių namai, M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas ir tik 1992 m. pastatai buvo grąžinti Šv. Kazimiero kongregacijos seserims, kurios dabar čia ir šeimininkauja.

            Vienuolyną supa įvairios legendos. Pasakojama, kad XIX a. Pradžioje, vienuolyną nusiaubus Napoleono armijai, vienuoliai kažkur paslėpė brangenybes, o sode užkasė varinį varpą. Anot kitos legendos, prancūzai numetė du varpus, kurių vienas nuriedėjo į Nemuną. Nuo to laiko kasmet liepos 2 d. vienuolynui švenčiant metų šventę Pažaislyje skambant varpams iš upės gelmių atsiliepiąs ir skenduolis varpas. Dar kita legenda sako, kad iš bažnyčios rūsio į kitą Nemuno krantą ar net iki Kauno karmelitų bažnyčios eina tunelis, kurio anga paslėpta kažkur Nemuno šlaite.

            Vienuolyne kasmet rengiami Pažaislio muzikos festivaliai. Būtų įdomu apsilankyti šiame vienuolyne šiltuoju metų laiku, kai aplinkui viskas žaliuoja, nes vienuolynas įsikūręs labai gražioje vietoje.

            Kelionė į Kauną tęsėsi miesto centre, kur dalyviams buvo suteikta "laisvo laiko" valandėlė. Vieni nusprendė pasivaikščioti po vakarinį Kauno senamiestį, užklysti į vieną kitą galeriją, kiti skubėjo į Kauno senamiesčio kavinę išgerti šiltos kavos ar arbatos. Patirtais įspūdžiais dalinomės grįždami namo.

            Tikrai kartais labai smagu su bendraminčių grupe apsilankyti viename ar kitame Lietuvos mieste, geriau pažinti savo kraštą, nes Lietuva visai nedidelė ir prieš važiuojant į užsienį, reikia pažinti, ką patys turime. Smagių Jums pažinčių!

            2011m. lapkričio mėn.

            Atgal į 2011m. renginų sąrašą

 



© 2010 www.pagava.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti www.pagava.lt informaciją draudžiama
Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA, Šv. Kazimiero g. 3, Vilnius
LT-01303, įmonės kodas: 191973072, tel. (8 5) 212 07 63, faks. (8 5) 212 07 63