|
|
|
Šiais metais pagaviečiai apžiūrėjo kelias dirbtuves: pasimokė rašyti ir suprasti jūrinę abėcėlę, kaip užrišti jūrinių virvių mazgus, taip pat sužinojo kada ir kaip buvo išspausdintas pirmas Vilniaus miesto planas. Su jūrine abėcėle supažindino tikras jūreivis, kuris dirba Lietuvos jūrų muziejuje. Signalinės jūrų vėliavos būna skirtingų spalvų ir raštų. Kiekvienai vėliavai yra priskirta lotyniškosios abėcėlės raidė ir skaičius (nuo 0 iki 9). Taip pat kiekviena vėliava ar jų derinys turi ir savo tam tikrą sutartą reikšmę. Signalinių jūrų vėliavų pagalba siunčiami pranešimai kitiems laivams. Net ir šiandien kiekvienas laivas privalo turėti tokių vėliavėlių rinkinį tam atvejui, jeigu dingtų palydovinis ryšys - šios vėliavėlės bus vienintelis būdas susikalbėti su kitu laivu. Sužinojome, jog kiekviename laive, kurioje šalyje jis bebūtų, galioja tos šalies, kuriai laivas priklauso, įstatymai, o laivo kapitonas turi teisę sutuokti, patvirtinti svarbius dokumentus, ir jie bus laikomi galiojančiais. Taip pat nemažai sužinojome apie "jūrinius mazgus". Jūrininkai kasdien naudoja apie 125 mazgų, o gali pamokyti rišti dar kokius 818. Ne visi mazgai tinka jūreiviams, nes "jūreiviškas mazgas" turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pirmiausia, mazgas turi būti tvirtas, kad galėtų atlikti tą uždavinį, kuriam yra skirtas: jei surišti virves tai kad jos neatsirištų; jei prisirišti prie kokio švartavimosi įrenginio tai kad neatsipainiotų palaipsniui timpčiojant; jei sumegzti kilpą tai kad ji neužsiveržtų, jeigu to reikia, arba užsiveržtų, jeigu reikia šito. Jūrinis mazgas yra ne dėl grožio, o dėl darbo. Laivuose visur vyrauja "virvučių sistema" tiek "pririšant" laivus prie krantinės, tiek pritvirtinant inkarą, tvirtinant stiebus, įvairias kilnojamas dalis, įrenginius ir t.t. iš to išplaukia dar vienas reikalavimas mazgams jie turi būti greitai ir paprastai užrišami ir atrišami, net kai sušlampa, permirksta ar perdžiūva. Todėl jūreiviški mazgai yra labai paprasti. Taip pat buvo įdomu sužinoti, kokie yra mazgai ir kokias funkcijas jie atlieka. Mazgai gali būti: gelbėjimosi kilpa, tiesusis mazgas, žvejų mazgas, vimblinis mazgas, krancinis ir daug kitų. Gelbėjimosi kilpa gali būti įvairiems atvejams: naudojama stabdant, švartavimui, prisirišimui prie poliaus ar pan. Šį mazgą dera išmokti ir tam atvejui, jei iškrisite už borto ir jums išmes gelbėjimui virvę tuomet virvės galą reikia persimesti per nugarą pro pažastis ir sumegzti gelbėjimosi kilpą. Dar trumpai apie tiesųjį mazgą, kurį visi žinome ir išmokome dar vaikų darželyje. Netikite? O kaip batraiščius užsimezgate? Šis mazgas yra skirtas sumegzti dvi vienodo storio virves arba tos pačios virvės skirtingus galus. Būtent šis batraištinis mazgas yra skirtas "imti rifus" t.y. sutrauktą burę priraišioti prie buomo (giko ar rėjos) virvagaliais. Jūreiviai sako, kad kai rišate tiesųjį mazgą, reikia prisiminti maldelę: "kairys [galas] iš viršaus, dešinys iš viršaus". Po įdomaus susipažinimo su jūreivių pasauliu buvo nuspręsta artimiau susipažinti su senuoju Vilniumi šalia esančios dirbtuvės kvietė patyrinėti Vilniaus miesto istoriją. Kūrybinė studija buvo skirta susipažinti su senuoju Vilniaus miesto planu, kurį šešioliktame amžiuje sukūrė dvasininkas Georgas Braunas (15411622) ir graveris Franzas Hogenbergas (15351590) ir kuris buvo išleistas atlase "Civitates orbis terrarum" ("Pasaulio miestai"). Šiame atlase 1581 m. pirmą kartą buvo publikuotas Vilniaus miesto planas, pavadintas "VILNA LITVANIAE Metropilis.". Dirbtuvėse išgirdome apie miestų planų kūrimo istoriją, o vaikai prie stalų galėjo nuspalvinti senojo Vilniaus plano atspaudą ir aplankyti parodėlę "Nuo piešinio iki knygos: Vilniaus miesto plano spauda XVI a. ir šiandien". Senajame plane galima atpažinti Vilniaus centrinę miesto dalį, kurią Didžiojo kunigaikščio įpareigoti miestiečiai apjuosė 2,4 km ilgio mūro siena su dešimčia vartų, t. p. matosi Gedimino pilis, Katedra ir Valdovų rūmai. Aplink miestą visai nesimato medžių, nes jie, kaip spėjama, buvo naudojami pastatų ir sienos statybai. Dar nesimato didelio kiekio bažnyčių, kurių dabar Vilniuje labai daug taip yra dėl to, dauguma jų buvo pradėtos statyti tik XVII a. pirmojoje pusėje. Šiandien atrodo, jog šešioliktame amžiuje Vilnius buvo labai nedidelis, tačiau tuo laikotarpiu tai buvo nemažas miestas. Įgavę naujų žinių, pagaviečiai-mugės dalyviai pabiro po mugę ieškoti savo mėgstamiausių knygų. Kitais metais tikimės ir vėl apsilankyti Knygų mugėje. 
Vilniaus miesto planas Iš Jono Kazimiero Vilčinskio leisto Vilniaus archeologijos muziejaus albumo Raižė Fransas Hogenbergas. XVI a. 2012m. vasario mėn. 23-26d. Atgal į renginų sąrašą |
|
|
|
|
|
|