|
|
|
Sužinojome, kad Deimantų muziejus yra privatus ir kad jį įkūrė Vilniuje gimęs, o šiuo metu muziejuje gyvenantis privatus asmuo. Šiame muziejuje ekskursijos vykdomos tiems, kurie nori pamatyti ir sužinoti viską apie deimantus. Muziejaus gidė supažindino, kaip ir iš kur atkeliauja deimantai pradedant nuo karjerų, kuriuose šie brangakmeniai susiformuoja dideliame slėgyje iš paprasčiausio grafito, kuris yra naudojamas pieštuko širdelei pagaminti. Sužinojome, jog deimantas pati stipriausia žemėje esanti mineralinė medžiaga, kurią atskelti ar atpjauti galima tik su kitu deimantu arba deimantiniu peiliu, pagamintu naudojant deimanto dulkes. Deimantai randami gamtoje, vandens suneštose įvairių akmenų atlaužose drauge su kitais brangakmeniais ir tauriaisiais metalais. Didžiausias iki šiol rastas deimantas sveria 621,2 g ir yra stručio kiaušinio dydžio. Didžioji randamų deimantų dalis sunaudojama pramonės tikslams: kietoms uolienoms gręžti, stiklams rėžti, šlifuoti. Tam tikru būdu nušlifuoti, visiškai skaidrūs deimantai vadinami briliantais. Muziejuje galėjome pamatyti autentiškus deimantų apdirbimo įrankius, kurie yra naudojami ir šiandien. Deimantai randami netaisyklingos formos, tačiau kad juos nušlifuotų ir jie taptų briliantais, meistrai turi įdėti labai daug tikslaus darbo. Muziejaus ekspozicijoje pamatėme tikrų deimantų ir jų dirbinių, kurie skyrėsi dydžiu ir spalva. Pasirodo, jog deimantai ne visada yra balti ar bespalviai jų būna gelsvų, rausvų, melsvų, juodų. Nuo to priklauso ir jų kaina. Deimanto ir kitų brangakmenių svoris matuojamas karatais (ct), o 1 ct lygus 0,2 g. Įdomu, jog karato pavadinimas kilęs iš saldžiosios ceratonijos ankšties, kurio sėklos buvo vartotos sverti, nes kiekvienos sėklos svoris beveik nesiskiria ir sveria būtent 0,2 gramo. Juvelyrai dar nuo neatmenamų laikų naudojo šias sėklas kaip svarelius. Taip pat muziejuje pamatėme įspūdingą mineralų kolekciją iš viso pasaulio gausybę kitų brangakmenių bei jų dirbinių ir sužinojome apie juos daug įdomių faktų. Vėliau turėjome galimybę apsilankyti juvelyrinėje parduotuvėje, esančioje muziejaus patalpose. Parduotuvėje galima pamatyti (ir įsigyti) brangių briliantų, inkrustuotų į žiedus ir kitų juvelyrinių dirbinių, kai kurių žiedų kainos siekia 50 000 litų. Įdomu buvo sužinoti, jog tikri briliantai parduodami tik su tarptautiniais sertifikatai. Iškritus akmeniui arba radus defektą, sertifikatas leidžia bet kurioje pasaulio šalyje ir bet kuriame mieste kreiptis į bet kurį juvelyrą ir remontas jums nieko nekainuos. Taigi - susipažinome su dar vienu Vilniaus muziejumi. Pažintinėje ekskursijoje dalyvavo ir gestų kalbos vertėja, kuri padėjo suprasti sudėtingą brangakmenių pasaulį. 2012m. kovo mėn. Atgal į renginų sąrašą |
|
|
|
|
|
|