Baigėsi Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos projekto "Mokomės kartu"
            2012 m. bendrija PAGAVA plėtojo ryšius su kaimynine Baltarusija, įgyvendindama Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektą "Mokomės kartu". Projekto tikslas buvo stiprinti LT ir BY nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, dalinantis praktine pozityviąja patirtimi, suteikti galimybę kurtiems jaunuoliams susipažinti su kaimyninių šalių kultūriniu paveldu. 2011 m. vykdėme projektą "Lietuvos ir Baltarusijos neįgalaus jaunimo iniciatyvos", kuris padėjo užmezgti ryšius tarp LT ir BY nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų. Tad pernai įgyvendintu projektu "skatinome iniciatyvas", o šiemet "mokėmės kartu".

            Gegužės mėnesį į Vilnių dviejų dienų vizito atvyko aštuonių žmonių grupė iš Baltarusijos neįgalaus jaunimo organizacijos "Skirtingi-Lygūs". Ši organizacija jungia daugiausia judėjimo negalią turinčius jaunus žmones, kuriuos vienija noras būti kartu, mokytis savarankiškumo, aktyviai įsitraukti į visuomenę ir siekti savo gyvenimo tikslų. Jiems surengėme susitikimą su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga. Susėdę prie apskrito stalo projekto dalyviai turėjo galimybę aptarti neįgaliųjų problemas Baltarusijoje ir Lietuvoje ir tiesiog pasišnekėti "kaip pas mus ir kaip pas jus". Susitikimas vyko draugiškoje aplinkoje, kurią padėjo sukurti Lietuvos žmonių su negalia sąjungos darbuotojai ir nariai, už ką jiems nuoširdžiai dėkojame. Buvo aptariami abiem šalims svarbūs neįgaliųjų klausimai, kad net neužteko numatyto laiko visų jų aptarimui.

            Svečių pageidavimu dar vienas susitikimas įvyko Techninės pagalbos neįgaliesiems centre. Centro direktorius papasakojo, kokiomis techninėmis priemonėmis Lietuvoje valstybė aprūpina asmenis, turinčius judėjimo negalią, išaiškino jų kompensavimo tvarką. Centro darbuotojas parodė moderniausius vežimėlius, skirtus neįgaliems asmenims, ir leido patiems juos išbandyti, kas sukėlė ypač didelį svečių susidomėjimą. Dar viena įdomi patirtis baltarusiams buvo Sereikiškių parke, kur esančiuose teniso kortuose turėjo galimybę stebėti, kaip lauko tenisą žaidžia judėjimo negalią turintys žmonės.

            Vizito metu įvyko susitikimas su bendrijos PAGAVA darbuotojais, svečiai ypač domėjosi valstybės parama neįgaliems studentams. Vizito pabaigoje svečiai aplankė Trakus. Išvažiuodami baltarusiai sakė, kad vizitas Vilniuje jiems buvo išties buvo naudingas ir įdomus.

            Per patį vidurvasarį, birželio 22-24 d., organizavome antrą projekto renginį – bendrą trijų dienų kelionę autobusu Lietuvos ir Baltarusijos pasienio regionu. Į šią kelionę pakvietėme projekto dalyvius iš Minsko specialiosios vidurinės sutrikusios klausos mokyklos Nr. 14, kelionėje dalyvavo po dvidešimt asmenų iš Baltarusijos ir Lietuvos: kurtieji jaunuoliai, jų mokytojai ir tėvai. Kelionės tikslas buvo susipažinti su kaimynines šalis vienijančiu istoriniu paveldu ir, žinoma, pabendrauti tarpusavyje neformalioje aplinkoje.

            Pirmąją kelionės dieną ryte baltarusiai traukiniu atvyko į Vilnių. Svečiams surengėme apžvalginę ekskursiją po Vilnių, kartu grožėjomės senamiesčiu ir iškiliomis bažnyčiomis. Baltarusiai sakė, kad "pavydi" mums senamiesčio, nes Minsko senamiestis, palyginti su Vilniaus, yra visiškai nedidukas, mat Antrojo pasaulinio karo metu Minskas patyrė labai didelius sugriovimus. Po trumpos ekskursijos išvykome į Birštoną. Čia užkopėme ant Vytauto kalno, gėrėjomės pasakišku peizažu su Nemunu, ragavome mineralinio vandens iš žemės gelmių. Iš ramaus kurorto pajudėjome į kitą gamtos grožiu ir pramogų gausa žavintį Lietuvos miestą – Druskininkus. Gidė supažindino su miesto istorija, pabrėždama bendrus faktus, jungiančius Lietuvą ir Baltarusiją, pasivaikščiojome po parkus ir įžymias vietas. Toliau kelionės maršrutas vedė į Baltarusiją.

            Vėlų vakarą atvykome į Gardiną, kurį baltarusiai vadina Grodno. Pernakvoję viešbutyje ryte žvalgėmės po didelį miestą, žavintį vyraujančia tvarka, gėlynais, didingu teatro pastatu, bažnyčiomis.. Grodne aplankėme Specialiojo ugdymo vidurinėje mokykloje vaikams su klausos sutrikimais, susitikome su vaikais, tėvais ir mokytojais. Mokyklos direktorė dalijosi patirtimi apie sutrikusios klausos vaikų ugdymą, kalbėjo apie kochlearinę implantaciją, kuri Baltarusijoje žengia pirmuosius žingsnius. Savo sėkminga patirtimi apie kochlearinę implantaciją dalijosi bendrijos PAGAVA nariai paaugliai, nešiojantys kochlearinius implantus.

            Iš Grodno pajudėjome link Lydos, kur aplankėme restauruojamą šimtametę Gedimino pilį, atlaikiusią kryžiuočių ir mongolų-totorių puldinėjimus. Pilies viduje kelionės dalyvių laukė įspūdinga kultūrinė programa: inscenizuota viduramžių riterių kova, vaišės, galimybė išbandyti tikrus šarvus, šaudyti iš lanko, įveikti kliūčių ruožą ir kt. Skubėjome toliau, nes mūsų dar laukė įspūdinga Myro pilis bei didžiausias Baltarusijoje pilies kompleksas Nesvyžiuje. Įdomu tai, kad Nesvyžiaus pilis ilgą laiką, iki pat 1939 m., priklausė Radvilų giminei, pilyje saugomi 72 šios giminės karstai – sarkofagai. Šiuo metu pilis intensyviai renovuojama. Pilyje aplankėme muziejų, kur išvydome, kaip gyveno Lietuvos didikai 16-20 amžiuje. Čia jau mes pavydėjome kaimynams baltarusiams, kad jie deda daug pastangų ir lėšų išsaugoti didingą savo šalies praeitį, kurį yra ir Lietuvos istorijos dalis. Pilies sodelyje pabuvojome prie akmens, kuris pildo norus. Kelionės dalyvius suvienijo vienas noras – kad panašių kelionių Lietuvos ir Baltarusijos kurtiesiems būtų ir ateityje.

            Vėlų vakarą atvykome į Minską. Rytojaus dieną aplankėme žymiausias Minsko vietas – Svisločės upėje esančią Ašarų salą, kuri supilta iš Afganistane žuvusių karių kapų žemės, ir nedidelį po karo išlikusį senamiestį, kurio viena gatvelė turi Senojo Vilniaus pavadinimą. Apžiūrėjome Rotušės, Nepriklausomybės aikštę ir kitas Minsko centro vietas, kurioms būdinga sovietinio stiliaus erdvė, kampuota architektūra, daugybe paminklų. Atsisveikindami su Minsku užkilome į Baltarusijos nacionalinės bibliotekos apžvalgos aikštelę – deimanto formos modernus biblioteka pastatas yra aukščiausias mieste. Prieš išvykdami iš Baltarusijos dar apsilankėme netoli Minsko esančiame kariniame muziejuje po atviru dangumi "Stalino liniją", kur turėjome galimybę apžiūrėti įvairią karinę techniką.

            Paskutinis projekto renginys buvo mokomasis Baltarusijos partnerių vizitas į Vilnių, kuris įvyko rugsėjo viduryje. Šį kartą kurtiems moksleiviams ir tėvams bei mokytojams buvo sudaryta atskira programa. Suaugusieji susipažino su kurčiųjų ugdymu Lietuvoje, jiems buvo pristatyta bendrijos PAGAVA veikla. Kurčių vaikų tėvai iš Baltarusijos labai domėjosi, kaip įsikūrė PAGAVA, kokią veiklą ji įgyvendina, kur gauna lėšų renginiams ir pan. Minsko mokyklos vadovai norėtų, kad ir jų moksleivių tėvai jungtųsi į organizaciją ir būtų aktyvesni.

            Vizito metu jaunimo grupei, kurią sudarė po dešimt kurčiųjų iš Baltarusijos ir Lietuvos, buvo organizuoti mokymai "Kaip rašyti projektus". Lektorės aiškino, kas yra projektas, kaip savo norus ir svajones galima "apvilkti" projekto drabužiais, kaip išryškinti tikslus ir planuoti veiklas. Kitą dieną susiskirstę grupelėmis lietuviai ir baltarusiai kartu patys bandė kurti bendras projekto idėjas, ir, atrodo, jiems neblogai sekėsi. Ateitis parodys, ar mokymų metu išreikštas idėjas jaunimas plėtos ir toliau.

            Projektas "Mokomės kartu" sudarė galimybę artimiau susipažinti kaimyninių šalių kurčiam jaunimui, užmegzti ryšius tarp tėvų, atrasti daug bendro ne tik mus jungiančioje istorijoje, bet ir dabartyje. Tikimės, kad partnerystė tarp kaimyninių šalių ir neįgaliųjų organizacijų plėtosis ir toliau.

            Projektas "Mokomės kartu" finansuojamas iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

            2012m. gegužės - spalio mėn.

            Atgal į renginų sąrašą

 



© 2010 www.pagava.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti www.pagava.lt informaciją draudžiama
Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA, Šv. Kazimiero g. 3, Vilnius
LT-01303, įmonės kodas: 191973072, tel. (8 5) 212 07 63, faks. (8 5) 212 07 63