|
|
Bendrija PAGAVA kaip partneris dalyvauja VŠĮ Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro vykdomame Leonardo da Vinci Mokymosi visą gyvenimą programos mobilumo projekte Nr. LLP-LdV-VETPRO-2010-LT-0479 Profesinio orientavimo specialistų, dirbančių su kurčiais asmenimis, kvalifikacijos kėlimas. Projekte dalyvauja šešios įstaigos, kurios tiesiogiai dirba asmenų su klausos negalia socialinės integracijos, profesinės reabilitacijos ir konsultavimo srityje. Projekto tarptautiniai partneriai iš Vokietijos Deutscher Verein der professionellen Gehörlosen- und Schwerhörigenselbsthilfe yra didelė Vokietijos kurčiųjų asociacija, kuri rūpinasi kurčiųjų profesiniu orientavimu ir atstovauja kaip kurčiųjų profesinė sąjunga. Lietuvos partneriai: VŠĮ Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras, VŠĮ Respublikinis kurčiųjų reabilitacijos centras, Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras, Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija, Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA bei Psichosocialinės ir darbo integracijos centras. 2010 m. rugpjūčio mėnesį Lietuvos organizacijų darbuotojai vyko į Vokietiją tikslu susipažinti su šios šalies profesinio orientavimo specialistų gerąja patirtimi. Pirmiausia buvo apsilankyta "Salo" (Salo + partner Berufliche Bildung GmbH) centre. Įstaiga savo veiklą vykdo jau daugiau nei 20 metų. SALO centras įsikūręs Swerino mieste. Centro pagrindinis tikslas suteikti žmogui profesiją, atitinkančią jo gabumus ir lūkesčius. Centras taip pat teikia įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas. Centre pagrindinis dėmesys skiriamas individualiam bendravimui su tiksline grupe. Salo centras teikia profesinio įdarbinimo paslaugas, akcentuodamas žmogaus individualias asmenines savybes ir darbinę patirtį, įgytus įgūdžius, bei jo kvalifikaciją ir poreikius atitinkančios profesijos suteikimu. Įstaigos veikla orientuota į įvairią negalią turinčius žmones, daug dirbama su klausos negalią turinčiais asmenimis. Įstaigos aplinka pritaikyta negalią turintiems žmonėms. Anksčiau dauguma kurčiųjų nedirbo, o dabar šio centro dėka jie gali įgyti specialybę ir įsidarbinti. Centre kiekvienas kurčias asmuo testuojamas atskirai, tuomet sprendžiama, kokia profesija jam būtų tinkamiausia ir kokį darbą jis galėtų atlikti geriausiai. Testuojant įvertinamos asmenybės stipriosios ir silpnosios pusės, taip pat atsižvelgiama į asmens praeitį, išsilavinimą, motyvaciją. Specialistai, surinkę informaciją, ruošia kiekvienam asmeniui individualią programą. Taip pat ruošiamos ir persikvalifikavimo programos. Persikvalifikavimas trunka 2 metus, tačiau šis laikotarpis gali būti ir trumpesni, jeigu asmuo yra gabus ir greičiau įsisavina žinias ir įgūdžius. Atlikus testavimus, duodami patarimai, kur kurčiasis galėtų mokytis ir ką galėtų dirbti. Jei žmogus nežino, kokį darbą jis norėtų dirbti, yra taikomas 4 savaičių bandomasis laikotarpis, kurio metu asmuo dirba skirtingus darbus ir tuomet gali pasirinkti jam labiausiai patinkantį darbą Šio proceso tikslas padėti kiekvienam rasti darbą, kurį jis sugebėtų dirbti ir gerai jaustųsi. Įdarbintam kurčiajam, jeigu reikia, teikiama adaptacinė pagalba. Mokymosi amžius neribotas. Mokymosi metu užtikrinama gestų kalbos vertimo ir psichologinė pagalba. Šiame centre galima įgyti: metalo apdirbėjo, apdailininko, staliaus, namų prižiūrėtojos, aplinkos prižiūrėtojo, informacinių technologijų, statybininkų, trinkelių klojėjo, kapų apželdintojo, pardavėjo, floristo, arklių prižiūrėtojų ir kitų specialybių. Labai svarbu ne tik įdarbinti moksleivį bet ir sekti, kaip jam sekasi integruotis ir tinkamai atlikti savo pareigas naujoje darbo aplinkoje. Baigę profesinį mokymą "Salo" centre apie 60% žmonių yra įdarbinami. Projekto dalyviams buvo parodytos centro patalpos ir profesijų, kurių mokoma centre praktinio darbo vietos. Teko pasilankyti ir centro bendrabutyje, susipažinti su studentų gyvenimo sąlygomis. Labai naudingos buvo Lietuvos ir Vokietijos specialistų diskusijos ir susitikimas su kurčiųjų profesinio centro studentais: aptartos kurčiųjų profesinio orientavimo problemos abiejose šalyse, pasidalyta pasiekimais bei gerąja patirtimi. Kitas vizito punktas buvo Hamburgas, kur įsikūrusi Vokietijos kurčiųjų asociacija DVGSS. Organizacija vienija kurčius ir neprigirdžiančius asmenis. Organizacijos pagrindinė veikla - įstatymų projektų pataisų rengimas tikslu palengvinti kurčiųjų komunikaciją viešojoje erdvėje (bankai, teismai ir kt.). Organizacija bendradarbiauja su gestų kalbų vertėjų organizacijomis Vokietijoje, taip pat žmonių integracijos į darbo rinką centru (IFD), kuris padeda kurtiems ir neprigirdintiems asmenims integruotis į darbo rinką, spręsti socialines problemas. Pristatymo metu paaiškėjo, jog Vokietijoje darbdaviai nėra suinteresuoti steigti darbo vietas kurtiems asmenims, iš dalies dėl to, kad pagal Vokietijoje galiojanti darbo kodeksą, nutraukti darbo santykius su kurčiu asmeniu yra komplikuočiau, nei su girdinčiu asmeniu. Vokietijos vyriausybė, siekdama palengvinti darbo sąlygas kurtiems asmenims, ilgalaikiams kurtiesiems bedarbiams siūlo lanksčias perkvalifikavimo programas. Vokietijos miestų savivaldybės finansuoja gestų kalbos vertėjų išlaidas ir studijuojantiems, ir besimokantiems asmenims. Kurtiesiems asmenims yra palengvintų sąlygų dėl atostogų suteikimo tvarkos. Kurčiųjų apie 30-40 proc.bedarbių, ypač sunki padėtis Berlyne. Pristatydamas kurčiųjų asmenų problematiką organizacijos vadovas Thomas Worsekas akcentavo pagrindines problemas, trukdančias kurtiesiems asmenims integruotis į visuomenę įstatymų leidyba, nedarbas ir psichologines problemos. Hamburgo kurčiųjų draugijos veiklą pristatė jos direktorius Christophas Heeschas. Draugija rūpinasi kurčiųjų teisėmis, padeda kurtiesiems suvokti informaciją, rūpinasi, kad jie gautų gestų kalbos vertėjų paslaugas, leidžia žurnalą, vykdo informacijos sklaidą apie kurčiuosius. Hamburgo universitete Lietuvos atstovai susipažino su Gestų kalbos katedros veikla. Katedra rengia gestų kalbos vertėjus, tyrinėja ir sistemina vokiečių gestų kalbą. Per penkiolika veiklos metų parengta apie 100 profesionalių gestų kalbos vertėjų. Bibliotekoje kaupiami gestų kalbos žodynai ir kitos su kurčiųjų kultūra, istorija ir buitimi susijusios knygos, kurios atkeliauja į biblioteką daugiausiai pačių katedros darbuotojų entuziazmo dėka. Įdomu tai, kad biblioteka turi ir lietuvių gestų kalbos žodynus. Vizito metu Lietuvos organizacijų darbuotojai susipažino su Vokietijos profesinio rengimo naujovėmis ir pasiekimais, praplėtė savo žinias apie kurčiųjų profesinio konsultavimo ir orientavimo bei profesinio mokymo struktūrą, kokių profesijų kurtieji mokosi Vokietijoje, susipažino su kurčiųjų per(si)kvalifikavimo galimybėmis ir organizavimu, gestų kalbos vertėjų paslaugų naudojimo specifika suteikiant kurtiesiems profesinį išsilavinimą, į(si)darbinant ir dirbant, taip pat su Vokietijos įstatymais, ginančiais neįgaliųjų teises. Įgytos žinios ir įgūdžiai padės efektyviau informuoti ir konsultuoti kurčiuosius jaunuolius ir jų tėvus dėl profesinio orientavimo, profesijos pasirinkimo bei organizuojant motyvavimą dirbti ir integruotis į darbo rinką ir visuomenę apskritai. Projektas finansuotas iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. 2010 rugpjūtis Atgal į projekto aprašą 
|
|
|
|
|
|
|