|
|
|
Kiekvienas vaikas privalo būti ugdomas. Vaiko mokymas ir lavinimas prasideda šeimoje pirmoje vaiko bendruomenėje, kurioje jis įgyja kalbos, elgesio manierų, bendravimo įgūdžių bei įvairių vertybių. Mažamečio leidimas į mokyklą, bendravimas su bendraamžiais ir kiti dalykai lemia vaiko ateitį pasiekimus, savirealizaciją, adaptaciją bendruomenėje ir padėtį visuomenėje. Sutrikusios klausos vaikui šiuos poreikius reikia padėti patenkinti. Tam, kad vaikas sėkmingai adaptuotųsi girdinčioje visuomenėje, didelį dėmesį turi skirti tėvai ir pedagogai. Vaikai, turintys klausos sutrikimų ir neturintys antrinės negalės, turi tokias pačias intelektines galimybes, kaip ir girdintys vaikai, tačiau jų psichikos raida yra kiek lėtesnė. Žinoma, jog 95 procentus informacijos mes gauname girdėdami ir matydami. Pažintinė raida ir procesai galimi tik esant visavertei kalbai. Dėl šios priežasties vaikų, turinčių klausos negalią, atmintis ir sąvokinis mąstymas vystosi gerokai lėčiau. Tiek sveikųjų, tiek turinčių klausos negalę ugdymo tikslai yra vienodi. Pagal mokymo ir mokymosi sunkumų klasifikaciją kurtumas ir neprigirdėjimas priskiriami prie kompensuojamos mokymosi negalės. Sunkumai kyla dėl negalėjimo įgyti naujų žinių ir įgūdžių įprastiniu būdu. Nuo 2007 m. kurčių ir neprigirdinčių vaikų ugdymas organizuojamas remiantis Dvikalbio kurčiųjų ugdymo samprata, patvirtinta Lietuvos švietimo ir mokslo ministro įsakymu. Dvikalbio kurčiųjų ugdymo samprata apibendrina kurčiųjų dvikalbystę, dvikalbį kurčiųjų ugdymą, principus ir organizavimą. Specifiniai kurčiųjų ugdymo tikslai yra: sudaryti kurčiam vaikui sąlygas išmokti lietuvių gestų kalbos prieš pradedant lankyti mokyklą; sudaryti sąlygas kurtiesiems mokytis lietuvių gestų kalbos mokykloje, taip pat lietuvių kalbos valstybinės kalbos; sudaryti tinkamą aplinką komunikavimui kurtiesiems ugdytis dvikalbiu metodu. Atgal į "Praktiniai patarimai šeimoms, auginančioms kurčius ir neprigirdinčius vaikus" skyrelį |
|
|
|
|
|
|